Agnė Razgūnienė

Ar teismas gali tenkinti tokį naudojimosi žeme tvarkos, brolio pasiūlytą, planą, kuriame sau pasiskiria žemę po mano langais kuriame pasistato sodo baldus, degina laužus, kepa šašlykus, priiminėja svečius, rengia piknikus iki išnaktų.

Tokie renginiai ir bendrai ūkinė veikla labai žeidžia mano bendrasavininko privataus gyvenimo interesus. Gal yra rekomendacijos po langais žemę skirti pirmo aukšto gyventojui? Kokie atstumai? Informacijos šaltiniai?, klausia VersloSavaite.lt skaitytoja.

Konsultuoja teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.

Konsultacija. Yra keli Jūsų nurodytos situacijos sprendimo būdai.

Kaip supratome iš Jūsų nurodytos informacijos, Jūs su broliu esate bendro 15 arų žemės sklypo savininkai ir šios bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno iš Jūsų nuosavybės teisės dalys: Jums priklauso 8 arai, Jūsų broliui – 7 arai žemės sklypo. Taigi, žemės sklypą Jūs, kaip ir Jūsų brolis, valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis).

LR CK 4.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Taigi, visų pirma, nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo Jūsų su broliu kartu valdomo žemės sklypo tvarką galite bendru su broliu sutarimu. Tokią bendraturčių teisę įtvirtina LR CK 4.81 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, ši teisės norma leidžia bendraturčiams taikiu būdu susitarti dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos. Toks sutarimas gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis. Visgi rekomenduotume šį susitarimą sudaryti raštu, jį patvirtinti notariškai bei įregistruoti viešame registre – tokiu atveju patvirtinta naudojimosi žeme tvarka galėtumėte remtis esant ginčui su broliu, be to, ši tvarka taptų privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgytų Jūsų brolio turimą dalį žemės sklypo bendrosios nuosavybės teisėmis.

Tuo atveju, jeigu pasiekti bendro sutarimo dėl naudojimosi žeme su broliu nėra galimybės, kaip ir yra numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėtina, jog bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas bylas dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo, turi vadovautis šiais naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijais: teisėtumo – naudojimosi tvarka turi būti suderinta su teisės aktų reikalavimais, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių; adekvatumo – atitikti bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tai realiai įmanoma, o paskiriant bendraturčiams naudotis ne visai atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje – spręstinas klausimas dėl teisingos kompensacijos vienam jų už nelygiavertę naudojimosi tvarką; socialinės taikos ir proporcingumo – turi būti nustatyta patogi visiems bendraturčiams naudojimosi turtu tvarka, įvertinus jų idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje, užtikrinant galimybę gauti maksimalią naudą, nepaliekant prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, siekiant kompromisinio varianto; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, garantuoti privataus gyvenimo neliečiamumą, užtikrinti asmenų buitinių, ūkinių poreikių tenkinimą ir kt.; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo – bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kurie daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau pakeičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos.

Taigi, šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylą dėl naudojimosi Jums su broliu nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymo, turėtų atsižvelgti bei įvertinti visas Jūsų užklausoje (atitinkamai, ieškinyje) nurodytas aplinkybes dėl brolio veiksmų bei elgesio bendrai valdomame žemės sklype, jo keliamo nuolatinio triukšmo, Jūsų privatų gyvenimą, taip pat į tai, jog gyvenate pirmame namo aukšte, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kiekvienam žmogui garantuojamą teisę į poilsį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Be to, kaip yra numatyta LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, kitas galimas Jūsų, kaip bendrasavininko, teisių gynimo būdas yra atidalyti Jums priklausančią žemės dalį.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę. Tai taip pat reiškia, jog teisė į atidalintos ir Jums paskirtos žemės sklypo dalies valdymą bei disponavimą, atitinkamai, ir naudojimosi atidalintu žemės sklypu tvarkos nustatymą priklausys tik jos savininkui, t.y. Jums.

Norėdamas atidalyti savo turimą žemės sklypo dalį iš bendrąja nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, turite kreiptis į teismą su ieškiniu. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Kaip jau minėta, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Atleidžia iš darbo dar galiojant darbo sutarčiai. Ar priklauso išeitinė kompensacija?
• Nežinau ko noriu iš gyvenimo, ką daryti?
• Skolos ir vedybinė sutartis
• Buto bendraturčiai – kaip susitarti?
• Teisinė konsultacija. Asmens duomenų viešinimas