VersloSavaite.lt nuotr.

„Trys dažniausios paskirtys, kam smulkias paskolas sako naudojantys gyventojai, yra komunalinėms paslaugoms apmokėti, maistui ir kitoms namų ūkio reikmėms – tai yra pagrindiniams žmogaus poreikiams“, - sako tyrimą atlikusios įmonės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

28 proc. ėmusių greitus vartojimo kreditus įvardijo skolinęsi namų ūkiui, ketvirtadalis (24 proc.) gautą paskolą skyrė apmokėti komunalinius mokesčius, maždaug penktadalis įvardijo skyrę šias lėšas maistui (21 proc.) bei automobiliui taisyti (19 proc.).

Ankstesnėms skoloms iš institucijų padengti paskolą ėmė 15 proc. respondentų, panaši dalis ėmė smulkų kreditą, kad galėtų grąžinti skolą draugams ar giminaičiams (12 proc.)

Ypatingų progų dovanoms smulkųjį kreditą skyrė 14 proc. ėmusių tokias paskolas. Beveik kas dešimtas (9 proc.) ėmęs tokią paskolą atsakė skyręs ją neatidėliotinoms kelionėms – tokioms kaip laidotuvės, tiek pat atsakiusiųjų skolinosi atostogoms.

Paklausti, kokias žino alternatyvas paskolai iki 2 tūkstančių litų gauti, gyventojai dažniausiai minėjo greitųjų kreditų bendroves (61 proc.), 48 proc. įvardijo artimuosius, o kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) – bankus. Tik 5 proc. kaip tokią alternatyvą įvardijo turimas santaupas.

Tyrimą internetu 2013 m. pavasarį atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT, apklausta 1000 18-74 m. respondentų.

Susiję straipsniai:

• Greitųjų kreditų kainų palyginimas
• Y karta linkusi netaupyti, o pritrūkę lėšų vengia skolintis iš artimųjų
• Lizingo ir kredito rinkoje – 30 proc. nuosmukis
• Kaip apsisaugoti nuo pavojų imant kreditą internetu?
• Kaip „greitieji kreditai“ įtraukia į skolų liūną?