VersloSavaite.lt nuotr.

Tačiau dabar daug kur galime matyti užrašus: skaidulinės medžiagos, nesočiosios riebalų rūgštys, ląsteliena. Žmonėms maisto medžiagos tapo svarbesnės už maistą. Spaudoje rašoma, kad vienų reikia valgyti daugiau, kitų vengti. Tuomet būsi darbingesnis, sulauksi gražios senatvės. Tačiau norint išlikti sveikam reikia žinoti, ką perki – skaityti, kas parašyta prekių etiketėse.

Klaidinantis logotipas

Dažnai žmonės atkreipia dėmesį į tą prekę, ant kurios pakuotės yra žinomas logotipas. O jeigu tas prekės gamintojas dar ir pripažintas bei turi nemažą patirtį savo veiklos srityje –  didelė tikimybė, kad pirkėjas nupirks būtent tą prekę, kartais net nelabai kreipdamas dėmesį į produkto kainą. Tačiau atsiminkite, kad logotipas – dar ne viskas. Prekių ženklinimo specialistai teigia, kad prekės ženklas sudaro didelę daikto kainos dalį – nuo 35% ir kartais net iki 70%. Anot verslininkų, yra žinoma, jog lietuviai renkasi kitų valstybių prekių ženklus tuomet, kai patenka į tų valstybių rinkas. Tada įeiti į rinką paprasčiau, negu vežti prekes iš mūsų šalies.

Puskepalis – ne puskepalis

Apsilankius parduotuvėje ir apžiūrėjus kelis puskepalius duonos, ant visų jų pakuočių užrašytas svoris – nuo 390g iki 490g. Visas kepalas sveria vieną kilogramą, o puskepalis – keliasdešimt ar net šimtu gramų mažiau negu turėtų sverti iš tikrųjų. Pirkėjai dažnai to nepastebi ir tuomet būna apgaunami. Gamintojai, naudodamiesi pirkėjų nepastabumu, sumažina produkto masę, tuomet padidina pakuotės apimtį ir vizualiai – prekė tokia pati, kokia buvo ir anksčiau.

Panašūs dalykai vyksta ir prekiaujant pieno produktais. Kadangi pati perku pieną dažniausiai „Maxima“ parduotuvėje, pastebėjau, jog ankščiau pakuotėje būdavo litras „Rokiškio“ pieno, o dabar prekybininkai pradėjo gudrauti ir sumažino kiekį iki 0,9 litro. Taip besielgiančių gamintojų dabar ypač padaugėjo.

Parduotuvėje „Maxima“ šaldikliuose pamačiau „Viči Krabų skonio lazdeles“, kuriose  krabų skonis sukuriamas į gaminį „pridedant“ visokių maisto priedų, o tikros krabų mėsos galima sakyti net ir nėra. Dar vienas pastebėjimas, kad kiekvienam pirkėjui reikėtų įsidėmėti, jog tepus riebalų mišinys, kuriame gausu pieno riebalus pakeitusių augalinių aliejų, dar nėra sviestas, o augalinių riebalų mišinys ir grietinė – ne grietinė. Taip pat ir gira negali būti gaivusis giros gėrimas, nes jo sudėtyje yra giros koncentrato, grūdinės žaliavos.

Oi, ir vėl tos mažos raidės

„Produktų etiketėse, pagal Europos Sąjungos teisės aktus, būtina pateikti informaciją apie medaus, šviežių vaisių, daržovių, žuvies, jautienos, alyvuogių aliejaus kilmės vietą. Maisto produktų kilmės šalies arba vietos visais kitais atvejais nurodyti neprivaloma“, – teigia vartotojų teisių departamento, maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento darbuotojai.

Kartais pirkėjai daro klaidą – pasitiki ant pakuotės esančiu ženklu, tačiau nepastebi užrašytos kilmės šalies pavadinimo. Anot pono Remigijaus, kurį užkalbinau „Iki“ parduotuvėje, jis perka „Obelių aliejų“ dėl to, kad šis produktas gaminamas Obelių kaime, Rokiškio rajone. Tačiau man pasakius, kad pono žinoma informacija yra klaidinga, jis tik nustebo. „O kaip gi yra iš tiesų?‘‘ , – paklausė vartotojas. „Jūsų minėtas aliejus yra gaminamas Ukrainoje, o prekinis ženklas – lietuviškas“, – paaiškinau aš. Ponas Remigijus pasižiūrėjo į etiketę. „O visuomet maniau, kad šis aliejus – mūsiškis. Ech, kelis metus buvau kvailinamas. Pats kaltas. Nuo šiol reikės atidžiau skaityti etiketes“, – nusivylimu dalijosi „Iki“ pirkėjas.

Tokių atvejų pasitaiko nemažai, tačiau, manau, kad dėl to kalta ne vien tik atidumo stoka. Senyvo amžiaus žmonės dažnai neįskaito 1,2 milimetro dydžiu, o kartais net ir didesniu šriftu etiketėse parašyto teksto.

Kartais ir daug jaunesni žmonės ar jaunimas dėl suprastėjusio regėjimo vos perskaito etiketes. Mano nuomone, maisto ženklinimo reikalavimai turėtų būti griežtesni vien dėl raidžių dydžio ant pakuočių. Produktus pardavinėjantys verslininkai turėtų atsižvelgti į klientų pageidavimus.

Ženklinimo subtilybės

Ant pakuočių dažnai matome užrašus „Bio“ ir „Eko“. Tačiau šie pavadinimai gali būti užrašyti ne vien  tada, kai produktuose  nėra naudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, bet  daug griežtesnėmis sąlygomis ir tik turint sertifikatą. Reikėtų įsiminti, jog ekologiškų produktų etiketėse turi būti nurodytas sertifikuojančios ir tikrinančios įstaigos pavadinimas ir kodas.

Kiekvienam pirkėjui derėtų žinoti, jog Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas –  lapelio forma išsidėsčiusios žvaigždutės salotiniame fone – reiškia, jog  ekologiškas maisto produktas, pagamintas ir supakuotas Europos Sąjungoje. O prekės ženklas „Ekologinis žemės ūkis“  užtikrina, jog ekologiškas žemės ūkio ir maisto produktas yra užaugintas ir pagamintas Lietuvoje. Tuomet, kai produktai ženklinami Europos Sąjungos logotipu, turi būti nurodoma, ar tai ES žemės ūkis, ar ne, taip pat konkrečios šalies pavadinimas, kurioje buvo išaugintas produktas arba pagrindinės jo žaliavos.

Nutinka ir taip, kad gamintojai net patys nežino, jog apgaudinėja pirkėjus. „Mums pateiktame produkto recepte konservantų nėra, tačiau jie pateko su žaliava, atsiųsta iš nesąžiningų tiekėjų“ , – teigia grūdiniais produktais prekiaujantis Kauno verslininkas Petras. Todėl pirkėjai niekada negali būti tikri, išvardyta etiketėje sudėtis visiškai atitinka įsigyto gaminio sudėtį.

Klaidinantys simboliai ir vėliavos

Norėdama išsiaiškinti  vartotojų nuomonę renkantis maisto produktus, apklausiau trisdešimt nuo 12 iki 78 metų amžiaus ir skirtingo išsilavinimo vartotojus iš keleto Lietuvos miestų bei miestelių. Rezultatai: 89,5% vartotojų įprastai apsiperka prekybos centruose, 45,9%  – perskaito informaciją, esančią  maisto produkto etiketėje, o 14,6% – perskaito informaciją visada. Gamintojo informacija produkto etiketėje yra iš dalies suprantama 70,1% respondentui, o visiškai suprantama – 18,8%  pirkėjams. 

Įvairių šalių geografiniai žemėlapiai, pavadinimai, vėliavos, žymūs statiniai – ženklinimo atributai, kurie klaidina vartotojus.

„Pavyzdžiui, ant produkto pakuotės pavaizduoti Brandenburgo vartai. Daugelis vartotojų prekę sies su Vokietija, tačiau ji bus pagaminta Estijoje, iš estiškų žaliavų. Su Vokietija produktas neturės nieko bendra. Tokiais atvejais privalo būti nurodyta prekės kilmės šalis“, – tą gali patvirtinti maisto ženklinimo specialistas.

Pasistenk būti išmintingas

XXI amžiaus Jungtinių Tautų šūkis teigia „Galvok globaliai, veik lokaliai“.  Kiekvienas iš mūsų turime būti išmintingi vartotojai – pirkti tik reikalingus produktus, kuriuose būtų kuo mažiau maisto priedų. Prieš pirkdami susidaryti prekių sąrašą ir atminti: geriau nusipirkti vieną ekologišką, bet brangesnį produktą, negu kelis pigesnius, pagamintus naudojant konservantus, dažiklius ir skonio stipriklius.

„Šykštuolis moka du kartus,“ – prisiminkite šį aforizmą, kai parduotuvėje skaitysite maisto prekių etiketes.

Straipsnio autorė apdovanota Lietuvos vartotojų instituto konkurse jauniesiems žurnalistams „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“. Konkursas organizuotas įgyvendinant projektą „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas.

Susiję straipsniai:

• Rusas nėra liga
• Ar Vilnius susidoros su krentančiom kuro kainomis?
• Ar leisime, kad Algis Ramanauskas ir toliau tyčiotųsi iš žmonių?
• „Maxima“: kaip ilgai taisytas įvaizdis nuėjo velniop
• Minimali alga yra nesusipratimas