VersloSavaite.lt nuotr.

Iš esmės, išrasta atspari dėvėjimuisi, ultra lanksti medžiaga, pagaminta iš hidroksiapatito – svarbiausio kietųjų dantų audinių kaulinės medžiagos mineralo (jis sudaro apie 97 procentus viso dantų emalio ir dar 70 procentų dantų kaulo).

Užsienio žiniasklaida teigia, kad tai yra pirmoji pasaulyje lanksti apatito plėvelė, kuri, kaip viliasi mokslininkai, bus panaudota dantų apsaugojimui, arba, kaip alternatyva, pažeisto dantų emalio atstatymui.

Stomatologai buvo įpratę manyti, kad apatito plėvelė – tai tik nepasiekiama svajonė, tačiau Japonijos mokslininkai sugebėjo įrodyti priešingai, sako Kinki universiteto biologijos fakulteto profesorius Šigeki Hontsu (Shigeki Hontsu).

Kad gautų tokią plėvelę, specialistai turėjo dalį hidroksiapatito patalpinti į specialią vakuuminę kamerą, o po to jį suspausti, apšvytinti lazeriu, dėl ko mikrodalelės palaipsniui iškrito. Po to jas nusodino ant druskos kristalų, kurių kaitinimas tapo viso hidroksiapatito sluoksnio kristalizacijos priežastimi.

Druska buvo šalinama, tirpinant vandenyje, o gautą medžiagos sluoksnį mokslininkai išdėstė ant specialaus filtravimo popieriaus ir padžiovino. Taip buvo gauta paruošta naudojimui plėvelė , kurios storis tik 0,004 mm ir kurią galima paimti tik pinceto pagalba.

Hontsu pažymi, kad tuo momentu, kai plėvelė uždedama ant dantų paviršiaus, ji tampa nematoma. Net prie labai ryškios šviesos ją vos galima pastebėti. Plėvelėje yra mikroskylutės, kurių dėka gali išeiti oras ar seilės, užkertančios kelią įvairių „burbulų“ susidarymui, uždedant ją ant dantų paviršiaus.

Vienintelė nedidelė naujo japonų mokslininkų išradimo problema yra laiko faktorius, nes būtinas plėvelės fiksacijos ant dantų paviršiaus laikas – tai gana ilgas, beveik visą dieną trunkantis, procesas. Kol kas plėvelė yra gana skaidri, tačiau ateityje visai įmanoma pagaminti ją baltą, tuomet ją bus galima panaudoti ir dantų balinimui.

Šiuo metu specialistai atlieka savo išradimo bandymus ant jau pašalintų žmogaus dantų, tačiau artimiausiu metu planuojama atlikti bandymus ant gyvų būtybių dantų. Profesorius Hontsu pridūrė, kad naujas produktas stomatologų arsenale atsiras ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Technologija, kuri buvo sukurta kartu su Osakos odontologijos universiteto docente Kazuši Iošikava (Kazushi Yoshikawa,) buvo užpatentuota Pietų Korėjoje ir Japonijoje.

Ėduonis... arba kokia žmonių, sergančių šia liga, rinkos apimtis?

Ėduonis – patologinis procesas, kuris prasideda iš karto, kai tik prasikala dantys ir yra lydimas proteolizės ir demineralizacijos su tam tikros ertmės susidarymu dėl ekzo– ir endogeninių faktorių veikimo. Svarbu ir tai, kad tai gana paplitusi liga.

Vaikų lėtinių ligų tarpe ji yra pirmoje vietoje ir sutinkama 5–8 kartus dažniau nei ligos, esančios antroje pagal paplitimą vietoje, kaip, pavyzdžiui, bronchinė astma. Įvairių autorių informacijos duomenimis, 80–90 procentų vaikų, turinčių pieninę sankandą, bei apie 80 procentų paauglių, baigdami mokyklą, turi kariesą, o 95–98 procentai suaugusiųjų turi dantų plombas.

Statistiniai duomenys rodo, kad pusiaujo regionuose (Azijoje, Afrikoje) dantų ėduonis mažiau paplitęs, nei poliariniuose regionuose (Šiaurės Amerika, Skandinavija). Besivystančiose šalyse dantų ėduonis taip pat yra labai paplitusi liga.

Taigi, didelis ėduonies paplitimas visame pasaulyje suteikia galimybę plėstis ir gerai verstis didžiulėms korporacijoms, kurios specializuojasi dantų pastos gamyboje. Pavyzdžiui, Colgate–Palmolive parduodama dantų pastą visame pasaulyje pernai sugebėjo uždirbti 2,43 mlrd. JAV dolerių.

Pernai JAV kompanijos Colgate–Palmolive konsoliduotas pelnas, lyginant su 2010 metais, buvo 10,4 procento didesnis, iki 2,43 mlrd. JAV dolerių. Išgrynintas vienai akcijai tenkantis pelnas pasiekė 4,94 JAV dolerių žymą (prieš dvejus metus – 4,31 JAV dolerių vienai akcijai). Pernai pardavimai sudarė 16,73 milijardo JAV dolerių, lyginant su 15,56 milijardo JAV dolerių metais anksčiau.

Ar Japonijos mokslininkų išradimas smogs garsiems prekiniams ženklams, pozicionuojantiems save, kaip saugančius nuo karieso?

Žinoma, mokslininkai sudavė smūgį stambiausioms pasaulio korporacijoms – dantų pastos gamintojoms, „padedančioms užkirsti kelią kariesui“, sakė Masterforex–V Akademijos ekspertai. Tačiau tai tik uždelsto veikimo mina, nes išradimas panašus į automobilio hibridinio variklio išradimą, kuris buvo paleistas dar 1997 metais serijiniuose Toyota Prius automobiliuose.

Praėjo 15 metų, visi supranta, kokie yra elektra pakraunamo variklio privalumai, konkurentai taip pat pradėjo panašius projektus (Honda, Ford, Volkswagen, Hyundai, Volvo ir kt.), bet ... naftos kainos ir toliau didėja.

Panašiai ir su Japonijos stomatologų išradimu – praeis metai, kol:

– ši technologija po patento gavimo masiškai paplis Japonijos klinikose, o po to visame pasaulyje;

– pacientai, kuriems buvo pritaikyta ši metodika, po kelerių metų patvirtins jos veiksmingumą kovoje su kariesu ir tik po to, po intelektualaus ir stipraus piaro ši priemonė galės paveikti pardavimo apimtis tik tų dantų pastų, kurios specializuojasi kovoje su dantų ėduonimi.

Žmonės juk nenustos valyti dantų, pasikeis tik jų prioritetų akcentas (vietoj priemonės nuo dantų ėduonies jie pirmenybę teiks „sniego baltumo blizgesio dantų“ pastai ir t.t.).

Todėl dantų pastos gamintojai turi pakankamai laiko rasti marketingo būdų šios problemos sprendimui. Todėl nenuostabu, kad šis Japonijos mokslininkų išradimas neturėjo jokio poveikio pagrindinių dantų pastų gamintojų akcijų kursui.

Pavyzdys – pasaulyje garsios korporacijos Procter & Gamble akcijų kursas, interviu portalui „Market Leader“ sakė brokerių kompanijos NordFX analitikai.

Susiję straipsniai:

• Odontologijos kabinetai duris galės atverti, kai bus tinkamai pasiruošę
• Patarimai, kaip saugoti dantis
• 10 mitų apie burnos priežiūrą
• Inspekcija ir verslininkai sutarė, kad į rinką bus tiekiami saugūs skraidantys dangaus žibintai
• Įmonių vertintojų klientai – akcijas parduodantys verslininkai