Agnė Razgūnienė

Klausimas. Esu iš vieno fizinio asmens pasiskolinus 200 litų, dėl ligos ir išėjimo iš darbo negaliu grąžinti skolos jau keletą mėnesių. Su tuo žmogumi kontaktuoju nuo jo nesislapstau. Visai nesenai buvo paviešinti mano duomenys, banko sąskaita – tačiau žmogaus, kurio aš nepažystu ir su kuriuo neturiu nieko bendra. Ar gali taip šis skolintojas duoti mano duomenis kitam asmeniui ? Ir ar gali tas nežinomas asmuo viešinti informacija apie mane?

Atsakymas. Jūsų pateiktame situacijos aprašyme nenurodyti tikslūs duomenys, t.y. kokie būtent asmens duomenys ir kokiu būdu buvo paviešinti, taip pat ar buvo sudaryta paskolos sutartis.

Pagal bendras Jūsų nurodytas aplinkybes, galima daryti tokia išvadas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Jeigu tretysis asmuo paviešino Jūsų vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, asmens kodą, telefoną, banko sąskaitos numerį, laikytina jog jis atskleidė Jūsų asmens duomenis be Jūsų sutikimo. Nežinant, ar su asmeniu, kuriam esate skolingas, buvo sudaryta paskolos sutartis ir kas joje numatyta, negalima teigti, jos jis bei tretysis asmuo atitinka duomenų tvarkyto ar valdytojo sąvokas.

Šioje situacijoje rekomenduojama paduoti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Jeigu skundo nagrinėjimas, įvertinus visas faktines aplinkybes, nepriklausys inspekcijos kompetencijai, sprendimas atsisakyti jį nagrinėti bus priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir Jūs apie tai būsite informuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeistos teisės gali būti ginamos ir kitu būdu. Asmens duomenų apsauga yra viena iš žmogaus teisių – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 167 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, o 168 straipsnis - už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą. Taigi Jūs turite galimybę parašyti pareikšimą ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri jo pagrindu pradėtu ikiteisminį tyrimą. 

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Ar teismas gali tenkinti vieno bendraturčio nustatytą naudojimosi bendra žeme tvarkos planą?
• Atleidžia iš darbo dar galiojant darbo sutarčiai. Ar priklauso išeitinė kompensacija?
• Nežinau ko noriu iš gyvenimo, ką daryti?
• Skolos ir vedybinė sutartis
• Buto bendraturčiai – kaip susitarti?