Sxc.hu nuotr.

Praeitą savaitę Verslosavaite.lt rašė, kodėl 2003 m. buvusią defliaciją pakeitė infliacija, šios savaitės temoje – daugiau dėmesio jos mažėjimą galintiems lemti veiksniams ir priemonėms bei apie tai, ką rodo didėjanti infliacija.

Lietuvos rinkai ne visada tinka teorinės ekonomikos logika

Pasak DnB NORD banko analitikės Indrės Genytės augančios prekių ir paslaugų kainos rodo gamintojų ir pardavėjų atsakomąją reakciją į visuminės paklausos didėjimą bei akumuliuoja gamybos veiksnių brangimą.

„Šalies subjektams skolinantis ir godžiai vartojant ateities sąskaita, ekonomika šiandien auga. Tokia šiandieniu vartojimu, o ne investicijomis į ateities gamybą paremta ekonominė plėtra negali būti ilgalaikė, nes ateityje paskolas reikės grąžinti, o investicijų nesulaukęs gamybos sektorius taps nekonkurencingas“, - Verslosavaite.lt teigė analitikė I. Genytė.

- Dėl to tikėtinas ekonominės plėtros sulėtėjimas ateityje paskui save atsineš ir nuosaikesnių visuminės paklausos bei infliacijos tendencijų šleifą.“

Tačiau, analitikės teigimu, tai tik vienas iš galimų scenarijų, nes Lietuvos ekonomika maža ir atvira, todėl jos vystymąsi stipriai veikia pokyčiai Rytų ir Vakarų rinkose. Pasak pašnekovės, minėti veiksniai gali gerokai pakoreguoti teorinės ekonomikos logiką.

Infliacija „valgo“ pajamas

Pasak „Hansabanko“ analitikės Jurgitos Jurgutytės, drauge su sparčiu ekonomikos augimu, greičiau už darbo našumą augančiais atlyginimais, besipučiančiomis nekilnojamojo turto ir akcijų rinkomis, infliacijos kilimas gali būti laikomas vienu iš Lietuvoje įžvelgiamų ekonomikos perkaitimo požymių.

Be to, analitikės teigimu, infliacija „suvalgo“ gaunamas realias pajamas, kitaip sakant, mažina perkamąją galią. Todėl darbuotojai spaudžia didinti atlyginimus, o didėjančios prekių gamybos ir paslaugų teikimo sąnaudos savo ruožtu vėl skatina kainų kilimą.

„Dėl minėtų priežasčių gali „užsisukti“ darbo užmokesčio ir kainos spiralė. Ji mažina šalies gamintojų konkurencingumą, o jai įsibėgėjus procesą suvaldyti labai sunku“, - Verslosavaite.lt kalbėjo „Hansabanko“ analitikė.

Prisideda ir klimato kaitos įtaka

Pasak J. Jurgutytės, infliacija pradėtų mažėti jei pasaulinėje rinkoje nukristų energijos ir maisto prekių kainos.

„Deja, nepanašu, kad artimiausiais metais galėtų atpigti nafta ir dujos, taip pat vargu ar mažės maisto kainos, nes jas stipriai veikia besivystančių šalių gyventojų perkamosios galios didėjimas ir klimato kaita – įvairiuose pasaulio regionuose vis dažniau derlių sunaikina sausros ir liūtys“, - Verslosavaite.lt teigė J. Jurgutytė.

Valdžiai siūlo neužsiiminėti pajamų perskirstymu

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas, kaip vieną iš galimų problemos sprendimą apsunkinantį veiksnį įvardijo politikų norą užsiimti pajamų perskirstymu.

„Jei valdžia nori kovoti su infliacija, reikėtų mažinti ar iš viso atsisakyti nuo valdžios tiesiogiai priklausančio infliaciją skatinančio išlaidavimo, o ne pačiai bandyti užsiimti gyventojų pajamų perskirstymu“, - Verslosavaite.lt teigė LLRI vyresnysis ekspertas.

Gali privesti prie besaikio vartojimo

Pasak J. Jurgutytės, Lietuvoje nėra pakankamai pinigų politikos priemonių valdyti infliaciją, todėl nuolat nurodoma galimybė imtis fiskalinės politikos ir mažinti biudžeto išlaidas.

„Vyriausybei rekomenduojama daugiau dėmesio skirti taupymui, o ne išlaidavimui – netgi dabar, ekonomikos pakilimo metu, kai biudžeto pajamų surenkama gerokai daugiau, 2008 metų biudžeto projekte vis dar numatomas deficitas. Turint omenyje, kad biudžetas sudaro apie trečdalį Lietuvos BVP, jis stipriai veikia ekonomiką, skatindamas ją papildomomis išlaidomis, - Verslosavaite.lt teigė „Hansabanko“ analitikė.

- Deficitinis šalies biudžetas ekonomikos kaitimo sąlygomis gali privesti šalies ūkį prie besaikio vartojimo, dar sparčiau augančios infliacijos ir konkurencingumo praradimo tarptautinėse rinkose.“

Infliaciją pristabdytų ekonomikos lėtėjimas

J. Jurgutytės teigimu, infliacijos mažėjimą galėtų lemti ir ekonomikos lėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika kol kas juda kita linkme.

„Lyginant tris Baltijos šalis, jos šiuo metu yra atsidūrusios skirtingose ekonomikos ciklo kreivės vietose – ekonomikos sulėtėjimas labiausiai pastebimas Estijoje, Latvijoje pasirodė pirmieji lėtėjimo požymiai, tuo tarpu Lietuva dar tik artėja prie pakilimo viršūnės“, - Verslosavaite.lt kalbėjo J. Jurgutytė.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Koks bus infliacijos poveikis?
• Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
• Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
• Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?
• Infliacija grįžo į vienaženklę zoną