Turgus

„Prieš dvejus metus, laukdami žmonių pirmajame Bagažinių turguje, nuogąstavome, kad ši iš Vakarų Europos atkeliavusi idėja Lietuvoje gali ir neprigyti. Todėl labai džiaugiamės, kad dabar kaskart Bagažinių turguje sulaukiame kelių šimtų žmonių, norinčių parduoti nebenaudojamus savo daiktus ir taip prisidedame prie vartojimo mažinimo bei švaresnės aplinkos skatinimo“, - sako renginio organizatorius Jonas Plenta.

Pasak jo, tai, kad lietuviai ėmė labiau branginti įvairius daiktus, lėmė ir ekonominė krizė.

„Žmonės pradėjo neskubėti mesti lauk visko, ko nebenaudoja. Juk geriau gauti už daiktą kelis litus, ar išmainyti į tau reikalingą, nei tiesiog išmesti. Taip pat vis daugiau žmonių ėmė suprasti, kad nieko tokio pirkti nebenaują daiktą ar drabužį – neretai jie būna ir visai nenaudoti, ar nedėvėti. Tokiu būdu ne tik taupome, bet ir tausojame žemės išteklius ir prisidedame prie darnaus sugyvenimo gamta“, - teigia J. Plenta.

Jis pastebi, kad prekyba ir mainai nebereikalingais daiktais labai suintensyvėjo ir internete, tačiau mato ir gyvo bendravimo privalumų.

Susiję straipsniai:

• Vasarai ruošiasi ir pirkdami naudotus daiktus
• Sėkmės istorija: kaip mėsininkas tapo menininku
• Bagažinių turguje – rudeninis pagyvėjimas
• Bagažinių turguje dairosi rudens sezono prekių
• Nuosavą verslą vyras įsuko kartu su žmona