D. Grybauskaitė (President.lt nuotr.)

Tikėtina, kad didžiausias neigiamas to pasekmes jaus Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Veikiausiai kyla natūralus klausimas: kodėl būtent minėtoji institucija?

Iš pirmo žvilgsnio, regis, visai nekaltas Prezidentės Dalios Grybauskaitės žengtas žingsnis, palaikant Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimą, visuomenėje sukėlė nemažai abejonių ir diskusijų ne tik tokio sprendimo pagrįstumu, tačiau ir pačios Prezidentės bei jos vadovaujamos institucijos savotiško neklystamumo mitu.

Sunku patikėti, kad jau nemažai laiko aukščiausiame politikos ešelone praleidusi D. Grybauskaitė  nepastebėjo galimo besiformuojančio sūkurio, kurį iš dalies iššaukė ir jos pačios veiksmai. (Tikriausiai reikėtų prisiminti, kad būtent dėl patirties stokos „tikrojoje“ politikoje Prezidentei buvo priekaištaujama, kai ji kandidatavo į Prezidentės postą).

Be to, veikiausiai nereikėtų visiškai atmesti ir tikimybinės prielaidos, kad gali būti, jog Prezidentės ir daugelio kitų veiksmai tėra gražus spektaklis ir visa tai, tik eiliniams žmonėms, kad dėmesys būtų nukreipiamas į antraeilius dalykus, kai tuo metu yra ir pirmaeiliai... Žinoma, šioje istorijoje yra ir kitas galimas scenarijus. Galbūt, siekdama elgtis kone pagal „vadovėlines rekomendacijas“, ji paprasčiausiai, pritardama R. Palaičiui, dėl nevisiškai aiškių priežasčių ar/ir išorinių bei vidinių įtakų išreiškė palaikymą iš dalies jos pavaldume esantiems aukšto rango pareigūnams.

Žmonių, su kuriais kartu galima drąsiai eiti ir į žvalgybą (taip teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis), atleidimui iš darbo pasipriešino įtakingiausios Lietuvos partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai – atstovai. Regis, pastarieji gina, prie esamų aplinkybių visumos, mano galva, maksimaliai moraliai ir sąžiningai savo pareigas atlikusius FNTT vadovus.

Atkaklus ir ryžtingas Premjero Andriaus Kubiliaus pozicijos laikymasis neatmestina, kad atneš tam tikrų dividendų ir po atliktos visuomenės apklausos pastarojo reitingai netgi gali ir kiek padidėti. Tokie jo poelgiai tarsi tik patvirtina, kad Pasaulio lyderio apdovanojimų – vertas ne kiekvienas.

Lietuvos Sąjūdžio išplatintas kreipimasis dėl FNTT vadovų atleidimo tarsi ir nusako visą esmę, kodėl mąstantys žmonės negali taip vienareikšmiškai sutikti su poligrafo duomenimis, su tokiais greitais ir galimai iki galo nepasvertais sprendimais. Kreipimesi, pasirašytame Sąjūdžio vadovo Ryto Kupčinsko, rašoma: „Mūsų nuomone, tai gali būti tik vienas iš aiškinimosi būdų ir jo duomenimis, kurių patikimumas nėra pakankamai didelis, nereikėtų remtis kaip galutiniu įrodymu, čia reikalingas visapusiškas ir išsamus tyrimas“.

Toks skubotas sprendimas dėl FNTT vadovų atleidimo iš tiesų atrodo ganėtinai įtariai ir kelia nemažai abejonių, o visuomenėje, įvairiuose forumuose ir el. konferencijose akivaizdžiai pastebimas suabejojimas Prezidentės autoritetu ir jos pasirinkta neklystamumo prezumpcija.

Prancūzų mokslininkas Gustave Le Bon yra teigęs, kad „svarstomas autoritetas neišvengiamai žlunga, nes nuo tos akimirkos, kai juo suabejojama, jis nustoja būti autoritetu“, o, kaip žinoma, „kuo autoritetas aukštesnis, tuo didesnis jo nuopuolis“. Iki šiol, remiantis visuomenėje atliekamų apklausų rezultatais, didžiausią autoritetą turėjo-turi Dalia Grybauskaitė.

Galime pagrįstai tvirtinti, kad lydimas kontradikcinių argumentų ir toks kontraversiškas sprendimas dėl Raimundo Palaičio ne tik verčia suabejoti pačios Prezidentės autoritetu, tačiau ir sudaro prielaidas manyti, kad šio sprendimo pasekmės kone neišvengiamai, greičiausiai, smarkiausiai bumerangu sugrįš šalies vadovei...

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it 

Susiję straipsniai:

• Rusas nėra liga
• Ar Vilnius susidoros su krentančiom kuro kainomis?
• Ar leisime, kad Algis Ramanauskas ir toliau tyčiotųsi iš žmonių?
• „Maxima“: kaip ilgai taisytas įvaizdis nuėjo velniop
• Minimali alga yra nesusipratimas