TOP promo
 
VersloSavaite.lt   
2021 09 13, 12:19
Laisvų lėšų investicijoms galėtų skirti 8 iš 10 šalies gyventojų

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Šalies gyventojai investicijoms per metus vidutiniškai galėtų skirti apie 1,3 tūkst. eurų siekiančią sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Respondentų dažniausiai nurodoma tikėtina metinė grąža turėtų siekti 6-9 proc.

 

Kaip rodo tyrimo rezultatai, gyventojai prioritetą toliau teikia nekilnojamajam turtui, nors didėja susidomėjimas akcijomis ir investiciniais fondais.

 

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad mažesnę ar didesnę sumą investicijoms galėtų skirti 8 iš 10 šalies gyventojų. Didžioji dalis gyventojų sugeba sutaupyti papildomų lėšų nuo savo pajamų, ir tą rodo pastaraisiais metais sparčiai auganti indėlių suma šalies finansų institucijose. Vis dėlto aktyviai savo lėšas investuoja vos keli procentai šalies gyventojų, vadinasi, dauguma lietuvių neišnaudoja galimybių didinti savo finansinį turtą“, – sako „Swedbank“ investavimo srities produktų vadovė Greta Šiaučiulytė.

 

Pasak jos, nedidelis aktyviai investuojančių šalies gyventojų skaičius – tai viena iš priežasčių, dėl kurios lietuvių sukauptas finansinis turtas, remiantis Lietuvos banko duomenimis, yra apie 4 kartus mažesnis už ES vidurkį.

reklama

 

Dėl žemų palūkanų normų ir įsivyraujančios aukštesnės infliacijos gyventojų lėšos sąskaitose ir indėliuose šiuo metu palaipsniui praranda savo vertę. Kaip pastebi G. Šiaučiulytė, nors dažnai laikomasi klaidingos nuomonės, kad investuoti mažomis sumomis neapsimoka, visgi reguliarus nedidelių sumų investavimas ilgainiui gali duoti reikšmingą efektą.

 

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, vienas šalies gyventojas per mėnesį investavimui galėtų skirti apie 108 eurus, ir per dešimtmetį tai sudarytų apie 13 tūkst. eurų. Periodiškai investuojama mėnesio suma, gaunant palyginti konservatyvią vidutinę 6,5 proc. grąžą, galėtų papildomai uždirbti apie 5 tūkst. eurų, ir tai galutinę sumą padidintų iki 18 tūkst. eurų. O investuojant du ar tris dešimtmečius kaupiamųjų palūkanų efektas atneštų dar įspūdingesnį vertės prieaugį“, – skaičiuoja „Swedbank“ atstovė.

 

Susidomėjimas akcijomis ir fondais didėja

 

Nors tarp dažniausiai lietuvių minimų pasirinkimų investicijoms išlieka nekilnojamasis turtas, į kurį rinktųsi investuoti 42 proc. šalies gyventojų, tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus išaugo susidomėjimas akcijomis ir investiciniais fondais,

 

„Į akcijas šiuo metu rinktųsi investuoti 14 proc., į investicinius fondus 13 proc. šalies gyventojų, o palyginti su analogiškos apklausos praėjusiais metais duomenimis, taip teigiančių gyventojų padaugėjo trečdaliu“, − komentuoja G. Šiaučiulytė.

 

Tarp kitų dažniausiai minėtų investavimo ir taupymo pasirinkimų buvo auksas (16 proc.), indėliai (13 proc.) ir trečios pakopos pensijų fondai (11 proc.).

 

Kaip rodo tyrimas, didesnioji dalis gyventojų iš investicijų tikisi vidutinės ar mažesnės metinės grąžos: ketvirtadalį respondentų tenkintų 6-9 proc. metinė grąža, penktadalį – 3-5 proc. metinė grąža.

 

Tiesa, 23 proc. gyventojų turi didesnių lūkesčių ir tikėtųsi 10-15 proc., o kas septintas pageidautų didesnės kaip 15 proc. metinės grąžos iš investicijų.

 

„Ilgametė pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500“ indekso grąža sudaro apie 9-10 proc., todėl nemažos dalies šalies gyventojų lūkesčiai dėl grąžos atitinka realybę. Vis dėlto didesnę kaip 10 proc. ilgametę grąžą pavyksta pasiekti tik nedaugeliui profesionalių investuotojų, o didesnė kaip 15 proc. grąža dažnai reiškia itin rizikingus investicinius sprendimus ir didelę nuostolių riziką”, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

 

Latviai ir estai nusiteikę investuoti daugiau

 

Remiantis tyrimo rezultatais, Latvijos ir Estijos gyventojai investavimui pasirengę skirti daugiau pinigų negu lietuviai – atitinkamai, apie 1,5 tūkst. ir 1,7 tūkst. eurų per metus. Tiek vienoje, tiek kitoje šalyje investuoti būtų nusiteikę 8 iš 10 jų gyventojų.

 

„Abiejų kaimyninių Baltijos šalių gyventojai prioritetą taip pat teikia nekilnojamajam turtui, į kurį investuoti rinktųsi, atitinkamai, 37 proc. latvių ir 46 proc. estų. Tačiau Estijos gyventojai išsiskiria noru pasinaudoti kitomis finansų rinkos priemonėmis, pavyzdžiui, į akcijas investuotų 33 proc., į trečios pakopos pensijų fondus 22 proc., o į investicinius fondus – 21 proc. Estijos gyventojų“, − sako  „Swedbank“ investavimo srities produktų vadovė G. Šiaučiulytė.

 

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti po daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 75 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama