VersloSavaite.lt nuotr.

2015 m. bendrovė planuoja sukurti dar kelis išskirtinius gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje ir Kaune. Vieno iš jų gyventojai Vilniuje pro langą galės mėgautis vaizdu į Gedimino pilies ansamblį.

Kaune bus pradėtos gyvenamųjų namų statybos vaizdingame sklype dešiniajame Neries upės krante. Čia planuojama pastatyti 10 naujų namų su vaizdu į senamiestį ir Kauno pilį.

Metų pradžioje sostinėje „YIT Kausta“ jau užbaigė gyvenamųjų namų Viršuliškėse „Solo city“ ir „Upės rezidencija“ Žirmūnuose statybas. Pastarojo projekto, „Upės rezidencija“, gyventojai automobiliu miesto centrą galės pasiekti vos per kelias minutes.

Išmano daugiau ir žino, ko nori

Registrų centro duomenimis, pernai, kaip ir kasmet iki šiol, Lietuvoje didžiausia lėšų dalis, 61,5 %, išleista senesnės statybos butams įsigyti. Tačiau vien Vilniuje šiuo metu galima rinktis iš 3,5 tūkst. naujos statybos namuose įrengtų butų. Tad 2015-aisiais nekilnojamojo turto vystytojams teks susidurti su nemažu iššūkiu, norint parduoti tiek butų.

Kita vertus, jau kurį laiką nekilnojamojo turto rinkoje stebimas nuomos kainų kilimas pačius vartotojus skatina apsvarstyti galimybę investuoti į nuosavą būstą. Nusipirkti neretai tampa ekonomiškiau nei nuomotis. Be to, išaugusi pasiūla vartotojui suteikia daugiau galimybių išsirinkti būstą, kuris atitiktų jam aktualiausius kriterijus.

„YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pastebi, kad šiandienos pirkėjas yra reiklesnis – tiksliai žino, kokio būsto nori ir kiek jam gali skirti pinigų, domisi nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis, analizuoja skaičius, aiškiai apsibrėžia kriterijus, kuriais remdamasis rinksis būstą.

„Į nuosavą būstą pasiryžusiems investuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams aktualiausi buto išlaikymo kaštai, infrastruktūra ir miesto rajono reputacija. Prieš priimdami galutinį sprendimą didžiųjų miestų gyventojai įvertina, kiek ateityje jiems kainuos būsto šildymo ir elektros sąnaudos, kokiu atstumu yra išsidėsčiusios parduotuvės, mokyklos, darželiai, viešasis transportas, ar rajonas saugus, ar įrengtos poilsio zonos bei vaikų žaidimų aikštelės“, – vardija K. Vanagas.

Renkasi mažesnį, bet patogesnėje vietoje

Miesto dydis ir gyvenimo tempas diktuoja ir skirtumus. Pasak K. Vanago, vilniečiams labiau nei kauniečiams ar klaipėdiečiams aktuali patogi gyvenamoji vieta mieste. Kadangi Vilniuje atstumai didesni, gyventojams yra svarbi išvystyta infrastruktūra ir patogus susisiekimas su centru.

Sostinės gyventojai atkreipia dėmesį ir į būsto planą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, mažas šildymo išlaidas.

„Prieš 6–7 metus miegamajame didmiesčių rajone buvo įprasta pirkti 2 kambarių 55–65 kv. m. ploto butą, šiandien dažniau klientai renkasi iki 50 kv. m. ploto 2 kambarių butus. Taip žmonės taupo ne tik būsto pirkimo, bet ir išlaikymo kaštus. Taip pat pastebėjome, kad miestų gyventojai dėl patogesnės vietos linkę aukoti būsto dydį – geriau renkasi mažesnį butą, bet toje vietoje, iš kurios greičiau ir patogiau pasieks jiems svarbius objektus“, – teigia K. Vanagas.

Miestiečiai labiau nei bet kada vertina savo laisvą laiką, todėl atstumai iki atžalų mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų, darboviečių, taip pat poreikis išvengti transporto spūsčių, tapo dar svarbesni renkantis gyvenamąją vietą.

Sostinėje populiariausiais išlieka gerą infrastruktūrą turintys mikrorajonai, kuriuose yra naujos statybos gyvenamųjų namų: Šiaurės miestelis, Žirmūnai, Naujamiestis, Pilaitė. Šių miesto rajonų paklausą lemia santykinai nedidelis atstumas iki centro bei patogus susisiekimas. Nemažėja ir prestižinių rajonų, tokių kaip miesto centras, Senamiestis, Užupis, populiarumas.

Domisi statybų kokybe ir statytojo reputacija

Pasak K. Vanago, ne mažiau svariu rodikliu renkantis būstą tapo ir gyvenamąjį namą statančios kompanijos patirtis įgyvendinant panašius projektus. Praėjusiame dešimtmetyje nekilnojamojo turto rinkai patyrus ne vieną bankroto atvejį šiandienos pirkėjas yra atsargesnis ir iš anksto derina garantines sąlygas bei įsipareigojimus su būsto pardavėju. Pirkėjai taip pat įvertina statytojo patikimumą ir atsakingumą, siūlomų paslaugų įvairovę, domisi buto ir pastato būkle.

Gyventojai labiau turėtų atkreipti dėmesį į vystytojo įsipareigojimų vykdymą. Šiuo tikslu „YIT Kausta“ dar 2002 m. įkūrė Garantinės priežiūros tarnybą, vykdžiusią bendrovės įsipareigojimus sunkmečiu ir iki šiol. Šiuo metu ji prižiūri apie 1600 butų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Garantinės priežiūros tarnybos duomenimis, dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl langų bei durų varstymo ir nesandarumo, šildymo bei vėdinimo sistemų sutrikimų, apdailos darbų defektų, elektros bei silpnų srovių, priešgaisrinės sistemos veiklos sutrikimų. Apie 20 proc. visų skundų kyla dėl netinkamo įrangos, instaliacijų ir pan. naudojimo ar priežiūros.

„Stengiamės suteikti kuo daugiau informacijos gyventojams kaip elgtis su šildymo ir vėdinimo sistemomis, konsultuojame kitomis būsto eksploatavimo temomis“, – pasakoja K. Vanagas. „YIT Kausta“ vadovo įsitikinimu, norint išlaikyti gerą įmonės vardą ir siekiant patenkinti klientų lūkesčius, tikintis jų rekomendacijų, Garantinės priežiūros tarnybos steigimas ir savalaikis įsipareigojimų vykdymas yra būtinas.

Susiję straipsniai:

• Pradėtos „Duetto“ antrojo pastato statybos
• „YIT Kausta“ aktyvina investicijas į naujus projektus
• Informacinių technologijų įmonės plėtrai renkasi Kauną
• Vilniuje – nauji gyvenamieji namai „Raitininkų sodas“
• „YIT Kausta“ šiemet į NT plėtrą investuos per 40 mln. eur