Alfa.lt   
2009 08 03, 12:49
„Financial Times“: Ar Baltijos šalys devalvuos savo valiutą

Image
D.Kanapecko nuotr.
Prekyba Europos valiuta egzistuoja jau ilgą laiką. Euro atsiradimui prieš dešimtmetį sušlavus didžiąją dalį maržos (arba nespekuliuojančiųjų ir prekiautojų išlaidų) iš verslo, valiutos kurso rizika gali vėl sugrįžti į žemyną, ir prie to nemenka dalimi prisidės Baltijos šalys, rašo dienraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Johnas Dizardas.

 

Euroskeptikai, o J. Dizardas priskiria save prie jų, iš dalies buvo teisūs. Monetarinė politika, kuri buvo tinkama „branduolio“ valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai, buvo per daug infliacinė, o Airijai, Ispanijai, graikams – pernelyg defliacinė. Be valiutos kurso mechanizmo, kuris atlaikytų dalį grįžtančio konkurencingumo naštos, jų fiskalinės ir socialinės prisitaikymo prie globalinės recesijos išlaidos yra didžiulės.

reklama

 

Skeptikai suklydo dėl bendros valiutos patvarumo. „Mes sakėme vieni kitiems, kad apkapoti biudžetai ir staigus algų karpymas, būtini norint atitikti vieningos valiutos reikalavimus, bus nepriimtini, ir prives prie socialinio ir politinio nestabilumo“,- rašo J. Dizardas, pridurdamas, kad tokios prognozės neišsipildė. Pavyzdžiui, net dabar, Airijai vis giliau skęstant recesijos liūne, Lisabonos sutartis sulaukia vis daugiau palaikymo. Atrodo, kad žmonės yra linkę susitaikyti su daug kuo, mainais norėdami priešvėjinio inkaro, kurį daugeliui simbolizuoja euras.

 

Vis dėlto, Baltijos šalyse dėl euro vyrauja abejonių, pastebi apžvalgininkas. Jų dar nepriglaudė Europos centrinio banko glėbys, bet valiutos – pririštos prie euro. Pastaraisiais metais stabili valiuta ir žemos palūkanų normos paskatino didžiulį augimą, spekuliacijas ir infliaciją.

 

Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis: Latvija, Estija ir Lietuva kenčia nuo sunkiausios recesijos visoje Europoje. Lietuva ką tik pranešė apie 22 proc. antrojo ketvirčio BVP smukimą. Į tai, deja, gali būti pažiūrėta pro pirštus kaip į liūdną, tačiau su visos Europos likimu nesusijusią naujieną, nes visos trys ekonomikos – mažytės. Pavyzdžiui, Lietuvos BVP 2008-aisiais vos viršijo 32 mlrd. eurų – tai yra trečdalis „Daimler‘s group“ (mercedesų ir daimlerių gamintojų )pardavimų.

 

Vis dėlto, Baltijos šalys išlieka svarbios, nes jei jos turėtų savanoriškai atsisakyti dabartinio kurso su euru ir devalvuotis, bet koks vėlesnis jų ekonomikų pagyvėjimas, atgaunant konkurencingumą, pasitarnautų kaip nelaimės ženklas bet kokiems nuosavybės turėtojams, pavyzdžiui, eurais grįstiems ispaniškiems aktyvams.

 

Šiuo metu Ispanijoje, Portugalijoje ar Airijoje nėra jokio ryškaus politinio požiūrio dėl ekonomikos gyvinimo devalvuojant valiutą. Bet kas, jei recesija ir „struktūriniai reguliavimai“ užtruks metų metus, klausia „FT“ apžvalgininkas.

 

Kitoje jūros pusėje nuo trijų buvusių Baltijos tigrų stūkso Švedija, kuri turi asmeninės valiutos pririšimo prie euro patirties. 1992-aisiais švedai, norėdami atsigauti, pasirinko devalvacijos kelią ir taip atsisakė įprastinių pažadų apginti savo valiutą. Buvęs Švedijos centrinio banko valdytojas, teigiama, patikino Latvijos vyriausybę, kad valiutos atrišimas ir devalvacija yra geriausias būdas šaliai išlipti iš krizės.

 

Šis patarimas, įėjęs pro vieną ausį Latvijos valdžiai, akivaizdžiai išėjo pro kitą, nors iš šios šalies devalvacijos tikimasi labiausiai, teigia žurnalistas.

 

Švedijos bankai, labiausiai išsiplėtę Baltijos šalyse, dėl devalvacijos patirtų staigius nuostolius. Vis dėlto, kai kurie švedai įsitikinę, kad nuostoliai dėl devalvacijos būtų greiti ir žiaurūs. O lėtas kraujavimas dėl nemokių klientų kiekio, augančio sulig valdžios taupumu, kuris būtinas siekiant išlaikyti valiutos, surištos su euru, kursui, gali privesti prie dar didesnių nurašymų, nei tiesiog devalvuojant valiutą.

 

Užbėgdama tam už akių, Europos Sąjunga Latvijai skyrė 1,2 mlrd. eurų finansinę paramą. Ją artimiausiu metu papildys dar keli šimtai milijonų iš Tarptautinio Valiutos Fondo. Ir ES, ir TVF iškėlė tam tikras politines sąlygas.

 

Prireiks dar daugiau karpyti minimalią algą, didinti viešųjų paslaugų įkainius, mažinti socialinį draudimą, kelti mokesčius. Kraštutinę „vidinės devalvacijos“, kaip ji vadinama šiose šalyse, kainą galime drąsiai lyginti su Didžiąja depresija Europoje ir JAV.

 

Vis dėlto, šiuo metu parama pririštoms Baltijos valiutoms vis dar stipri. Euras čia aprėpia daugiau, nei ekonomiką – atrodo, kad jis taptų gynyba prieš grėsmingą Rusijos įtakos sugrįžimą.

 

JAV dolerio, kaip įverčio, rizika rinkose yra vertinama teigiamai, ir euras, rodos, prieš jį tvirtai laikysis bent jau kelis artimiausius mėnesius. Bet taip pat yra ir euro zonos tvirtumo rizika. Todėl verta puse akies stebėti Baltijos šalių norą išlaikyti valiutas pririštas prie euro bet kokia kaina, rašo „Financial Times“.

 

 

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: