VersloSavaite.lt   
2016 12 08, 14:01
Vangios reformos, klampus augimas, trapus konkurencingumas

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
„Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas rodo, kad Lietuva patenka tarp 29 proc. labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių. Tai šiek tiek geresnė pozicija nei prieš metus, tačiau proveržio silpniausiose srityse trūksta.

 

Banko ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad spragos valstybės valdyme, darbo rinkos funkcionavime, mokesčių sistemoje, inovacijų ir švietimo politikoje yra esminiai veiksniai, ribojantys šalies konkurencingumą. Siekiant spartesnio ekonomikos augimo ir pragyvenimo lygio artėjimo prie ES vidurkio, būtinos neatidėliotinos struktūrinės reformos.

 

„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato dešimties šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą. Baltijos jūros regiono indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.

reklama

 

„BVP augimo sulėtėjimas šiais metais buvo laikinas ir artimiausiu metu stebėsime kiek spartesnę plėtrą. Investicijų augimas turėtų atsigauti kartu su intensyvesniu ES lėšų panaudojimu, o eksporto augimas nelėtės augant paklausai iš pagrindinių prekybos partnerių. Visgi jau dabar matome, kad tolesnis augimas bus per lėtas arba nepakankamai tvarus. Tą galime pakeisti, jei pradėtume sparčiau didinti savo konkurencingumą“, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

 

Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją. Lietuva vis dar atsilieka ir nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, pernelyg griežtu darbo santykių reguliavimu bei prastu inovacijų klimatu. Visgi progreso kai kuriose srityse šiemet buvo. Daugiausiai jo pasiekta gerinant logistikos veiklą ir finansų rinkų funkcionavimą, ypač didinat finansavimo prieinamumą ir bankų stabilumą.

 

Dėl pagerėjusių korupcijos bei įstatymo vykdymo užtikrinimo vertinimų fiksuotas nedidelis progresas ir valstybės valdyme. Geresnis prekybos ir su transportu susijusios infrastruktūros vertinimas kilstelėjo į viršų infrastruktūros rodiklius.

 

„Valstybės institucijų kokybė yra vienas svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo veiksnių. Šalys, pasižyminčios žemu korupcijos lygiu ir įstatymų vykdymo užtikrinimu, gali lengviau pritraukti užsienio investuotojų, patys gyventojai drąsiau imasi verslo, kvalifikuotiems specialistams sukuriamos geresnės galimybės įsidarbinti viešajame sektoriuje, sudaromos sąlygos viešųjų paslaugų kokybės gerėjimui. Nors šioje srityje Lietuvoje ir stebime progresą, vis dar egzistuoja daug neišnaudoto potencialo – stipriai atsiliekame nuo Skandinavijos valstybių, o taip pat ir nuo Estijos. Be to, viešasis sektorius yra pernelyg išpūstas, būtina didinti jo efektyvumą“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

 

Visgi srityse, kuriose labiausiai reikalingos reformos, tęsėsi stagnacija. Darbo santykių liberalizavimo reformos, galinčios padidinti darbo rinkos efektyvumą, tebėra įstrigusios politiniuose labirintuose, o mažiau uždirbančiųjų darbo apmokestinimas vis dar viršija ES vidurkį.  Visgi, anot V. Šečkutės, pastaruoju metu matėme ir teigiamų postūmių sprendžiant struktūrines problemas, pavyzdžiui mažinant šešėlį bei pritraukiant kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Nepaisant lėto ekonomikos augimo, dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio ir užimtumo ir iš dalies dėl besitraukiančios šešėlinės ekonomikos biudžeto pajamos viršija Finansų ministerijos lūkesčius. Be to, Lietuva plačiau praveria duris imigrantams iš trečiųjų šalių, o žymiai išaugęs kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis gali Lietuvą padaryti patrauklia ir labai aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

 

„Swedbank“ Baltijos jūros regiono apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad viena iš svarbiausių ilgalaikio progreso grandžių yra ir viena iš silpniausių. Nors pagal inovacijų klimato indeksą Lietuva šiek tiek lenkia Rusiją, Latviją ir Lenkiją, atotrūkis nuo Skandinavijos šalių yra milžiniškas. Nepaisant vyriausybės pastangų paskatinti įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), jos išlieka vienos mažiausių ES.

 

Šalies įmonių gebėjimas pritaikyti jau egzistuojančius išradimus juos įsigyjant ar kopijuojant taip pat yra vertinamas labai prastai. Inovacijų klimato rodiklius žemyn taip pat tempia tyrėjų ir inžinierių trūkumas bei vis prasčiau vertinama mokslinius tyrimus atliekančių įstaigų kokybė.

 

Pagrindinės prasto inovacijų klimato šaknys greičiausiai slypi švietimo sistemoje. Pagal švietimo rodiklį Lietuva tik šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai.

 

„EBPO organizacijos vertinimu, pagal vidutinius moksleivių įgūdžius Lietuva atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo spragos, ypač tiksliuosiuose moksluose, lydi mokinius ir tolesniame ugdymo procese bei daro įtaką studijų krypties pasirinkimams. Pavyzdžiui, tik 6 proc. visų aukštojo mokslo siekiančių studentų renkasi studijuoti gamtos mokslus, matematiką ir kompiuterių mokslus, kurie yra ypač svarbūs kuriant inovatyvius technologinius sprendimus – tai yra žemiausias rodiklis ES“, - teigia Laura Galdikienė.

 

Nors teigiamų postūmių buvo matyti, bet iš esmės ir konkurencingumas, ir ekonomika pastaruoju metu augo ne dėl geresnio valstybės valdymo ar viešųjų paslaugų kokybės. Pasak Vaivos Šečkutės, Lietuvos ekonomikai priartėjus prie 75 procentų ES vidurkio, tolesnė konvergencija savaime nebevyks.

 

„Dabartinis darbo rinkos potencialas yra beveik išnaudotas, o investuotojai gali tapti dar atsargesniais. Dabar kone vienintelis ir vienas iš svarbiausių Lietuvos ginklų yra struktūrinių problemų sprendimas. Dažnai tai yra nepopuliarūs, sudėtingi ir kompleksiški sprendimai. Esant ribotiems valstybės ištekliams, reikia ne tik surasti tvarių būdų juos didinti, bet ir išskirti prioritetus. Noras didinti socialines ir regionams skirtas išlaidas suprantamas, tačiau nepadidinus ekonomikos augimo potencialo, nelygybė ir skurdas gali šoktelėti aukštyn net nesulaukus kitų Seimo rinkimų“.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: