TOP promo
 
Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius   
2021 05 18, 10:21
Tvarių investicijų banga: kokios naudos ji gali atnešti

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas.

 

Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

 

2020-ųjų lūžis

 

Apie atsakingą investavimą, kuris prisidėtų prie pasauliui aktualių problemų sprendimo ir neskatintų neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei darančio verslo plėtros, pradėta kalbėti gana seniai.

 

Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacijos prieš kone du dešimtmečius inicijuota diskusija apie atsakingą investavimą virto atsakingo investavimo principais (angl. Principles for Responsible Investment), kurie 2006 m. buvo pristatyti Niujorko vertybinių popierių biržoje.

reklama

 

Pradžioje ši iniciatyva vienijo apie šimtą investuotojų visame pasaulyje. Jos narių skaičius pradėjo sparčiau didėti po pasaulinės finansų krizės ir įgavo pagreitį per pastaruosius kelerius metus. Šiandien šis skaičius sudaro daugiau kaip 3 tūkst., tarp kurių yra ir „Swedbank investicijų valdymas“. 

 

Tačiau bet kokios, net ir pasaulinio masto iniciatyvos neatneštų rezultato, jeigu jos neatsidurtų didžiųjų investicijų valdytojų dienotvarkėje. Būtent dėl šios priežasties 2020-uosius galima laikyti lūžio metais.

 

Praėjusių metų pradžioje didžiausią investicijų portfelį pagal vertę pasaulyje valdanti JAV investicijų kompanija „Blackrock“ paskelbė, kad nuo šiol remsis ESG (angl. Environmental, Social, Governance) kriterijais. Jie buvo įtraukti į visas šios kompanijos aktyvias turto valdymo strategijas, tuo metu apimančias apie 2,7 trln. JAV dolerių vertės turto. Palyginimui, tai daugiau nei 500 kartų viršijo visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomą turtą.

 

„Blackrock“ taip pat nurodė, kad atsisako investicijų į įmones, kuriose daugiau kaip 25 proc. pajamų gaunama iš anglies gavybos ar kontraversiškų ginklų gamybos. Tuo metu tų įmonių, kuriose jos investuotų lėšų suma sudaro reikšmingesnę dalį, buvo paprašyta į metines veiklos ataskaitas įtraukti tvarumo rodiklius ir pateikti jų matavimą. Ateityje „Blackrock“ pažadėjo mažinti savo investicijų dalį ar visiškai pasitraukti iš tų įmonių, kurios skirs nepakankamai dėmesio tvarumo tikslams.

 

Postūmis visai rinkai

 

Toks šio investicijų valdytojo žingsnis suteikė impulsą visai rinkai. Finansinių paslaugų kompanijos „Morningstar“ duomenimis, vien per paskutinį 2020 m. ketvirtį į tvarių investicijų fondus nukreiptas pinigų srautas sudarė apie 152 mlrd. JAV dolerių ir buvo 88 proc. didesnis negu per ankstesnį ketvirtį. Bendras valdomas tokių fondų turtas 2020 m. pabaigoje pasiekė rekordinę sumą – 1,65 trln. JAV dolerių sumą. Palyginimui, 2019 m. pabaigoje ši suma sudarė apie 1 trln. JAV dolerių.

 

Pagal tvarias investavimo priemones, net keliais atžvilgiais pirmauja Europa. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Europos rinkoje pristatytas rekordinis su tvarumu susijusių investicinių produktų skaičius. Regione taip pat veikia didžiausia dalis – apie 3,2 tūkst. – tvariai investuojančių fondų, kurių bendra valdomo turto vertė praėjusių metų gale sudarė apie 1,3 trln. JAV dolerių.

 

Be to, ES pirmoji prieš daugiau nei metus paskelbė ambicingą tikslą iki 2050 m. tapti klimato poveikiui atsparia visuomene ir tam praėjusių metų pradžioje patvirtino 750 mlrd. eurų siekiančią programą.

 

Europos pavyzdžiu praėjusių metų pabaigoje pasekė naujoji JAV prezidento administracija, kuri išsikėlė tikslą iki 2035 m. gaminti energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių ir tam skirti 2 trln. JAV dolerių. Prie jų turėtų prisijungti ir Kinija, kuri nulines anglies dvideginio emisijas turėtų pasiekti iki 2060 m., ir šiam tikslui skirs apie 2,7 trln. JAV dolerių. Šios didelės apimties valstybių programos neabejotinai prisidės prie tolesnio tvarių investicijų bumo.

 

Ar nauda gali būti išmatuota

 

Tvaraus investavimo tendencijos neaplenkia ir Lietuvos rinkos. Jau dabar rinkoje po truputį daugėja priemonių, kurios investuotojams leidžia pasirinkti tvaresnę investavimo kryptį. Nepaisant pasaulinių tendencijų ir deklaruojamų svarbių tikslų, kiekvienam investuojančiajam gali kilti klausimas dėl labiau apčiuopiamos tokių investicijų naudos. Čia galime paminėti kelis pavyzdžius.

 

„Swedbank“ valdomi II pensijų pakopos fondai tvarumo kryptimi vieni pirmųjų rinkoje pasuko dar 2019 m. Per pastaruosius kelerius metus buvo nuosekliai didinama tvarių investicijų dalis, ir šių metų pavasarį praktiškai visas „Swedbank“ valdomas 1,65 mlrd. eurų vertės portfelis yra investuotas į priemones, turinčias aukštesnį už vidutinį tvarumo reitingą.

 

Pagrindinis aiškiai pamatuojamas pokytis, įvykęs per pastaruosius dvejus metus, tai apie 4 kartus sumažėjusi „Swedbank“ investicijų anglies dvideginio emisija. Skaičiuojame, kad verslo, į kurį esame investavę lėšas, vidutinė anglies dvideginio emisija minimu laikotarpiu sumažėjo nuo 205 iki 52 tonų vienam milijonui JAV dolerių pajamų. Tai reiškia, kad lėšos nukreipiamos į mažiau taršų verslą, kuris daro mažesnį poveikį klimato kaitai.

 

Be to, per praėjusius metus įsitikinome, kad investicijos į tvarų verslą gali užtikrinti šiek tiek didesnę grąžą, jos taip pat yra mažiau paveikios finansų rinkų sukrėtimams.

 

„Swedbank“ skaičiavimais, per 2020 m. kovo mėnesį dėl pandemijos įvykusią pasaulinę rinkų korekciją tvarios investicijos mūsų pensijų fondų dalyviams padėjo išsaugoti apie 10 mln. eurų vertės. Tuo metu per visus 2020 m. tvarių investicijų dalis „Swedbank“ portfelyje padėjo papildomai uždirbti apie 24 mln. eurų.

 

Ilguoju laikotarpiu investicijos į tvarų verslą galėtų užtikrinti apie 1-2 proc. punktais didesnę vidutinę grąžą, palyginti su įprastomis investicijomis.

 

Be to, praėjusiais metais Lietuvos banko paskelbta ataskaita, kurioje išanalizuoti pensijų fondų investicijų portfeliai, taip pat rekomendavo didesnę dalį lėšų nukreipti į tvarias investicijas, argumentuojant besiformuojančia pasauline praktika ir didesne tikėtina tokių investicijų grąža.

 

Galiausiai, „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2 iš 5 šalies gyventojų, kaupiančių pensijų fonde, sutinka su teiginiu, kad jų lėšos turėtų būti investuojamos į verslus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, užtikrina darbuotojų gerovę ar rūpinasi skaidria valdysenos praktika.

 

Per pasaulį ritasi tvarių investicijų banga ir yra bent kelios geros priežastys prisijungti prie jos Lietuvoje. Kadangi nemažą dalį šalies gyventojų finansinio turto valdo II pakopos pensijų fondai, jų valdytojai gali prisidėti prie tokio tipo investicijų proveržio vietos rinkoje.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama