D. Kanapecko nuotr.

Manydama, kad įsidarbino apskaitininke, moteris tapo sąskaitų tarpininke ir buvo įtraukta į maždaug 2 tūkst. eurų nuostoliais pasibaigusią sukčiavimo schemą.

„Norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaulės būdu įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų sąskaitų. Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie šią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, kurie susigundo sukčių siūlomu kelių dešimčių eurų atlygiu ir leidžia pasinaudoti savo banko sąskaita“, − sako Erika Skersytė, „Swedbank“ Saugumo patikros ir atakų imitavimo tarnybos vadovė.

Darbo skelbimą rado socialiniuose tinkluose

Į tokią situaciją pateko viena „Swedbank“ klientė, radusi darbo skelbimą socialiniuose tinkluose. Mergina tikėjo įsidarbinusi apskaitininke, mat jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti „įmonės“ klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje.

„Už tokį tarpininkavimą sukčiai moteriai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų, sakydami, kad „įmonė“, kurioje ji įsidarbino, neva yra viršijusi sąskaitos limitus, tad jos galimybės gauti klientų mokėjimus tiesiogiai yra ribotos. Vis dėlto, mergina greitai pastebėjo, kad jos naujosios „darbovietės“ veikla kelia įtarimų“, − pasakoja E. Skersytė. 

Kaip parodė tolimesni įvykiai, iš klientų, kurių pinigus ji gaudavo ir pervesdavo į sąskaitą Maltoje, ji ėmė gauti užklausas dėl negautų prekių. Nebeturėdami galimybių susisiekti su sukčiais, patalpinusiais netikrus parduodamų prekių skelbimus, klientai ėmė rašinėti užklausas mokėjimo pavedimo lauke, pervesdami po centą į moters sąskaitą.

Nuostoliai – didesni nei įprasta šioje schemoje

Pasak „Swedbank“ atstovės, supratusi, kad tapo sukčių auka, klientė kreipėsi į banką bei policiją. Taip moteris sužinojo, kad visą savo tariamo darbo laiką ji priimdavo mokėjimų pervedimus iš žmonių, kurie manė pervedantys rankpinigius už įsigyjamą automobilį, todėl sumos siekė apie kelis šimtus eurų.

„Pasitelkę šią schemą, paprastai sukčiai tariamai prekiauja drabužiais, kosmetika ar kitomis smulkesnėmis prekėmis. Ant tokio jauko užkibusių pirkėjų nuostoliai dažniausiai sudaro apie keliasdešimt eurų, o šiuo atveju buvo siūloma pirkti automobilius, todėl sumos buvo didesnės“, − sako E. Skersytė.

Sužinojusi, kokios schemos įkaite tapo, moteris savo lėšomis kitoms sukčių aukoms grąžino gautas sumas ir taip prisiėmė visus dėl sukčių veiklos atsiradusius nuostolius, kurie sudarė apie 2 tūkst. eurų.

Kaip atpažinti sukčių darbo pasiūlymus

E. Skersytė atkreipia dėmesį, kad susidūrę su darbo skelbimu socialiniuose tinkluose, kuriame tiesiog prašoma tarpininkauti tarp sąskaitų, gyventojai turėtų būti labai atidūs.

„Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir apie motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus. Susivilioję lengvais pinigais, rizikuotumėte netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį, kurioms tekų pasiaiškinti dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose“, − sako saugumo ekspertė.

Pasak jos, sukčiai gyventojų sąskaita gali mėginti pasinaudoti ir kitais būdais, tam nebūtina „įsidarbinti“ apskaitininku netikroje bendrovėje. Pastebėjus, kad į asmeninę sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė suma pinigų iš nežinomo asmens ar įmonės, apie tai reikia pranešti savo bankui.

E. Skersytė primena, kad gavus prašymą už atlygį pervesti pinigus į kitas sąskaitas ar juos išgryninti, nereikia atlikti jokių veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotą ar per klaidą pervestą pinigų sumą gyventojai bet kokiu atveju privalo grąžinti teisėtam tų pinigų savininkui.

Gali būti aktualios buhalterinės apskaitos paslaugos   

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?