VersloSavaite.lt   
2021 01 07, 11:58
„Swedbank“: ekonomikos temperatūra krito, kada laukti atšilimo?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
„Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius − visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį.

 

Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.

reklama

 

„Nenuostabu, kad tokio masto pandemijos sukeltas globalus šokas atvėsino Baltijos šalis. Tačiau subalansuotas pastarojo dešimtmečio augimas lėmė, kad Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, buvo gerai pasirengusi atlaikyti sukrėtimą ir, tikėtina, nepanirs į užsitęsusią ekonominę depresiją“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

 

Kas rodo krentančią temperatūrą?

 

Pasak V. Šimkaus, ekonomikos temperatūros kritimas visų pirma atsispindėjo prastėjančioje darbo rinkos situacijoje.

 

„Užsidarius ištisiems ekonomikos sektoriams, visose trijose šalyse nedarbas kilo ir priartėjo prie ilgalaikio vidurkio. Susilpnėjus darbo rinkai, poveikis matėsi ir kainų augime. Pagrindinė infliacija, kuri atspindi vidaus tendencijas atmetant pasaulinių maisto ir energijos kainų įtaką, susilpnėjo, ir labiausiai tai matėsi Estijoje, kurios nedarbas per metus išaugo labiausiai“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

 

Kaip pastebi V. Šimkus, Latvijoje ir Lietuvoje šiemet gana stipriai sulėtėjo paskolų portfelio augimas. Labiausiai prie to prisidėjo įmonės, kurios dėl išaugusio neapibrėžtumo atidėjo ar atšaukė planuotas investicijas. Lietuvoje tai ypatingai atsispindėjo investicijose į transporto priemones.

 

„Iš dalies prie kredito susitraukimo prisidėjo ir valstybės pagalba, nes ji buvo kaip pakaitalas skolinimuisi – mokestinės atostogos stipriai padidino įmonių likvidumą ir jų poreikis skolintis apyvartiniam kapitalui krito“, − sako ekspertas.

 

Viešųjų finansų reikšmė

 

Viešieji finansai šiemet turėjo kertinės reikšmės ekonomikos gyvybingumo palaikymui. Dėl didelės baimės ir negalėjimo išleisti pinigų privataus sektoriaus noras taupyti šoktelėjo į viršų. Grynasis privataus sektoriaus taupymas pirmąjį praėjusių metų pusmetį Lietuvoje viršijo 13 proc. nuo BVP, beveik pasivydamas 2009 metų piką.

 

Pasak V. Šimkaus, kai privatus sektorius nori taip stipriai taupyti, gali nutikti du dalykai. Arba viešasis sektorius padidina savo išlaidas ir taip amortizuoja privataus sektoriaus taupymą, arba bendrosios šalies pajamos krenta, nes vieno gyventojo sutaupytas euras yra kito gyventojo negautos pajamos.

 

„Šįkart Baltijos šalys turėjo galimybes taikyti sėkmingą anticiklinę politiką, ir tai neleido pandemijai visiškai sukaustyti ekonomikų. Be to, valstybės pagalba veikia ne tik per tiesiogines išlaidas, bet ir per lūkesčių formavimą. Tai ypatingai matėsi namų ūkių elgesyje – pirmojo karantino pradžioje staigiai krito vartojimas, būsto rinkos sandoriai. Tačiau po poros mėnesių pamačius, kad katastrofos išvengta, valstybė saugo darbo vietas ir neprasidėjo bankrotų lavina, gyventojų vartojimo įpročiai normalizavosi“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

 

V. Šimkus atkreipia dėmesį, kad ekonomikos perkaitimo indekso rezultatai gana stipriai koreliuoja su valstybės deficito dydžiu. Estija, kurios deficitas buvo mažiausias, atvėso labiausiai. O Lietuva, turėjusi tikrai didelį deficitą, atvirkščiai − palaikė aukštesnę temperatūrą.

 

„Žinoma, Lietuvos išleistos lėšos galėjo būti panaudotos efektyviau. Ir tikėtina, kad dalis priemonių buvo netaiklios ir politiškai motyvuotos. Tačiau sakantieji, kodėl mūsų biudžeto deficitas toks didelis, jei ekonomika traukėsi tiek mažai, dažnai žiūri į problemą ne iš tos pusės. Lietuvos ūkis traukėsi tiek nedaug būtent dėl to, kad valdžios deficitas buvo toks didelis “, − sako ekspertas. 

 

Ar atšilimas nebe už kalnų?

 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kurį laiką ūkio temperatūra mūsų šalyje išliks žema. Epidemiologinė situacija Europoje ir Lietuvoje yra ypatingai sudėtinga, ir be pavasario rimtesnių palengvėjimo ženklų nenusimato. Visgi nuo antrosios metų pusės, paskiepijus labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, gyvenimas turėtų grįžti į normalesnes vėžes.

 

„Dalis sektorių, kurie yra ypatingai priklausomi nuo keliautojų, vis dar vargs, tačiau praėjusios vasaros pavyzdys rodo, kad išleidus gyvenimo pasiilgusius žmones į laisvę, ekonomika greitai šauna į viršų. O ir finansinių išteklių privatus sektorius atsigavimui finansuoti yra sukaupęs per akis“, − sako V. Šimkus.

 

Pasak jo, ilgesniuoju laikotarpiu temperatūrą palaikys ir viešosios investicijos. Lietuva investuos ne tik Europos atsigavimo fondo, bet ir iki šiol nepanaudotus praėjusio ES finansavimo periodo pinigus.

 

„Neatmestina, kad stipriai padidėjus paklausai iš viešojo sektoriaus, atskiri sektoriai gali pradėti kaisti, nes net ir šiuo metu mažiau nukentėjusiuose sektoriuose yra jaučiamas darbuotojų trūkumas. Bus svarbu protingai laike ir tarp sektorių paskirstyti investicijas, kad būtų galima ekonomiką išties pakelti į aukštesnį lygį“, − pabrėžia „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

 

Nors visų trijų Baltijos šalių ekonomikos ir atvėso, bet šiuo metu yra gana geroje padėtyje greitai atšilti. Tačiau ūkio atsigavimas priklausys nuo gebėjimo susidoroti su virusu. Kuo ilgiau užtruks ši kova, tuo didesni ir gilesni randai liks ir šalių ekonomikoje.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama