Žiedas

Vietinių pirkėjų įpročiai ir dabar nelabai tesikeičia. Anot pašnekovų, lietuviai pirkėjai išlepę, mėgsta derėtis, neretai perka lizingu. Kaip pastebi verslininkai, atsigauti rinkai padeda pamažu didėjantys atvykėlių iš kitų šalių, ypač kaimyninių, srautai. Jie esą lengviau nei lietuviai „išsiskiria su pinigais“.

„Nijolės“ butiko vadovė Jurgita Milaševičienė pažymi, kad poreikis prabangos prekėms, pamažu atsigaunant ekonomikai, kiek didėja, bet prabangos prekių kainos vis dar yra adaptuotos Lietuvos rinkai. Anot jos, tokios pačios kokybės daiktai kitose Europos šalyse kainuoja 2–3 kartus brangiau.

Pasak J. Milaševičienės, „Nijolės“ butike didžiausias sumas pakloja vis dėlto ne lietuviai.

„Iš tikrųjų nėra taip, kad lietuviai labai daug pirktų, dažniau atvažiuoja kaimyninių šalių piliečiai – baltarusiai, rusai. Jie lengviau išsiskiria su pinigais. Pas kaimynus kitas pinigų svoris, kitas supratimas, kitas stilius, mentalitetas. Kas dėl prekės kokybės – nežinau, ar tai reikėtų vadinti prabanga – jie tą mato ir vertina be didelių ypatingų komentarų.

Lietuviai santūresni, jiems sunkiau išsiskirti su pinigais, jie pratę derėtis, išlepinti nuolaidų. Lietuviai perka, jeigu daiktas tikrai reikalingas.

Kaip sakau, kas turi galimybę prabangai, ją sau ir leidžia, tik gal ne visada yra galimybė vietoje viską rasti. Patys lietuviai kalba, kad nėra pasirinkimo, o mūsų butikas – vienintelė vieta, kurią jie turi“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot J. Milaševičienės, išskirtinių gaminių kainos paprastai svyruoja tarp 80 tūkst. ir 100 tūkst. Lt, ypač išskirtinio daikto kaina gali būti ir aukštesnė. Kasdieniniam gyvenimui skirtų daiktų kainos prasideda nuo 12–20 tūkst. Lt.

10 tūkst. Lt kainuojančius laikrodžius perka dovanų

Bendrovės „Savas laikas“ prekybos direktorius, prekybos laikrodžiais tinklo „Ženeva“ vadovas Audrius Markuckas sako, kad šiemet tų daiktų, kuriuos būtų galima priskirti prabangos prekėms, pirkimas tikrai ne didesnis negu pernai.

Anot verslininko, labiau pasiturintys Lietuvos žmonės paprastai dairosi laikrodžio už 2–6 tūkst. Lt.

10–20 tūkst. Lt kainuojantis laikrodis, anot A. Markucko, Lietuvoje yra laikomas gana brangiu, pasitaiko atvejų, kai nuperkamas ir laikrodis, kurio kaina siekia 30–40 tūkst. Lt, bet tai nėra dažnas atvejis.

„Dabar prabangos prekių poreikis yra kritęs. Ir vėlgi, kas yra ta prabanga? Apie 10 tūkst. Lt kainuojantis laikrodis yra apie 3 tūkst. eurų. Europoje už tokią sumą įsigytas laikrodis yra standartinis, vadinkime, kasdieninis.

Mūsų šalyje 10 tūkst. Lt jau yra įspūdinga suma, kadangi kai kam tai yra 5–6 mėnesių atlyginimas. Žmogui, kuris per mėnesį uždirba 50–100 tūkst. Lt, 10 tūkst. Lt kainuojantis laikrodžis nėra prabanga, tai yra netgi daiktas, kurį kai kurie mūsų klientai perka dovanų“, – pasakojo pašnekovas.

Po įstojimo į ES stebuklas neįvyko

Vilniaus antikvaro centro direktorė Helena Šalaikienė pastebi, kad didžiausią dalį klientų jos vadovaujamame antikvare sudaro vidutinio sluoksnio atstovai, kurie, kurį laiką pataupę, gali sau leisti įsigyti norimą prekę.

10 tūkst. eurų įvertintą prekę pašnekovė sako jau priskirianti prie prabangos prekių. Tokius klientus, kurie yra leidę sau įsigyti tiek kainuojantį daiktą, H. Šalaikienė teigia galinti suskaičiuoti ant rankų pirštų.

„Iš pradžių laukėme įstojimo į Europos Sąjungą. Galvojome: „Va, atsivers dabar durys ir pradėsime pagaliau gyventi kaip žmonės. Bet taip neįvyko. Iš ES paprastai atvažiuoja žmonės, kurie leidžia sau įsigyti suvenyrą, atsieinantį 100 eurų. To rimto pirkėjo iš ten taip ir nepasirodė.

Dabar pasirodė pirkėjų iš Rusijos ir tai mus labai džiugina, bet ir jie kol kas apsižiūri daugiau, neskuba investuoti. Iš tiesų, Lietuvoje nėra didelės prabangių prekių paklausos“, – kalbėjo Vilniaus antikvaro centro direktorė.

Perka lizingu

BMW automobiliais prekiaujančios bendrovės „Krasta Auto“ Klaipėdos padalinio vadovas Nerijus Mažutis pastebi, jog daugiau nei 150–200 tūkst. Lt kainuojančius automobilius įsigyja apie 70 proc. klientų. Dauguma jų mašinas perka lizingu. Kaip sakė pašnekovas, beveik visus automobilius įsigyja vietiniai Klaipėdos gyventojai.

Natūraliais brangakmeniais prekiaujančios ir papuošalus gaminančios įmonės „Du safyrai“ vadovas Arūnas Kleišmantas pasakoja, jog jeigu prieš keletą metų klientai įsigydavo papuošalus, kainuojančius ir 10 tūkst. Lt, tai šiandien dažniau ieško juvelyrinio dirbinio už keletą tūkstančių.

„Labai pasiturintys žmonės tapo labiau išrankesni, jie labiau priekabūs, labiau derasi. Kaip ir anksčiau, jie mėgsta pirkti keliaudami, užsienyje.

Dabar jeigu žmogus ir planuoja įsigyti papuošalą už keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų, tas planas įvykdomas per keletą kartų, komplektas skaidomas. Atskirai perka auskarus, atskirai apyrankę.

Dabar yra skaičiuojama, galvojama, neskubama ir perkama už žymiai mažesnes sumas nei prieš 2 ir daugiau metų“, – dėstė A. Kleišmantas.

Susiję straipsniai:

• Vestuviniai žiedai: kokius renkasi dabar?
• Vestuviniai žiedai: keletas įdomių faktų ir prietarų
• Vestuviniai žiedai: madas nugali paprastumas
• Paskelbė, kokie automobilių modeliai buvo populiariausi Lietuvoje 2020 m.
• Lietuviai žvalgosi ir naujų, ir brangesnių automobilių