reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

Viešieji pirkimai
Mercell viešųjų pirkimų portalas

Pigios kelionės lėktuvu
Pigių kelionių pasiūlymai

Lėktuvų bilietai
Pigūs lėktuvų bilietai internetu

Mass Effect Andromeda
Mass Effect Andromeda news

Palapinės
Palapinės

reklama

Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė   
2017 01 09, 12:37
Statybų sektorius atsigaus, bet ar ilgam?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Statybų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė traukiasi jau daugiau nei metus. Ir nors artimiausiu metu numatomas pagerėjimas, kaštų augimas ir darbo jėgos trūkumas gali stabdyti plėtrą ateityje, o kitą dešimtmetį statybų sektoriuje greičiausiai matysime esminių struktūrinių pokyčių.

 

Statybos darbų apimtys Lietuvoje pastaruoju metu traukiasi daugiau nei 10 procentų per metus. Be to, trečiąjį ketvirtį kiek sumažėjo darbų vertė ir gyvenamojoje statyboje, kuri visą statybų sektorių iki tol kiek traukė į viršų. Visgi didžiausios neigiamos įtakos sektoriui turėjo žymiai susitraukusi inžinerinių statinių statyba, sudaranti kone pusę viso statybų sektoriaus Lietuvoje.

 

reklama

Transporto infrastruktūros ir inžinerinių tinklų statybos užsakymai atkeliauja iš viešojo sektoriaus ir dažnai yra iš dalies finansuojami ES lėšomis. Kadangi 2015 metai buvo paskutiniai, kuomet dar buvo galima naudoti praėjusio periodo paramą, o parama iš naujojo periodo dar neįsibėgėjo, sumažėjo ir minėti užsakymai. Beje, Lietuva čia neišsiskyrė iš kitų Baltijos šalių, kuriose šie užsakymai pastaruoju metu taip pat stipriai traukėsi. Visgi šiemet Lietuvos valstybės investicijų programa didėja 12 procentų, taigi labai tikėtina, kad statybų sektoriaus nuosmukis buvo laikinas.

 

Apkritai, praėjusiu ES paramos laikotarpiu net trys ketvirtadaliai visos paramos  teko statybų sektoriaus tiekėjams, kadangi daugelis projektų buvo nukreipti įvairios fizinės infrastruktūros gerinimui. Įvairios infrastruktūros plėtra išliks dosniai finansuojama ir naujuoju laikotarpiu. Be to, naudojantis Junkerio planu  Lietuva taip pat planuoja įgyvendinti transporto ir energetikos infrastruktūros plėtros projektų, kurių vertė sieks apie už 300 mln. eurų.

 

Stebint aukštą aktyvumą būsto rinkoje kiek stebina trečiąjį ketvirtį mažėjusi gyvenamųjų pastatų statybų vertė. Tačiau sprendžiant iš gavusių statybos leidimus projektų ir baigtų statyti butų skaičiaus dinamikos, tą greičiausiai lemia vangesni rekonstrukcijos ir renovacijos darbai. Tai, jog šie darbai sparčiai augo 2014-aisiais, o 2015-aisiais net padvigubėjo taip pat galėjo lemti prastesnius rezultatus pernai.

 

Tuo tarpu negyvenamųjų pastatų statyba gana sparčiai traukiasi jau ilgesnį laiką. Visgi, tą daugiausiai lėmė po dviejų sparčios plėtros metų palyginus vangi pramoninių pastatų ir sandėlių bei mokyklų, universitetų ir tyrimų centrų plėtra. Tuo tarpu tiek prekybos, tiek biurų plėtra išliko sparti. Panašu, jog bent šie du sektoriai išlaikys augimą ir 2017-aisiais. Perkamoji galia šiemet nors ir lėčiau, bet didės, ir tai turės teigiamos įtakos prekybos sektoriaus plėtrai. Tuo tarpu paslaugų centrų kūrimasis ir žemas laisvų biurų ploto lygis paskatino sparčią plėtrą šiame sektoriuje.

 

Pastaraisiais metais Lietuvos statybų sektorius išsiskyrė sparčiu statybos paslaugų eksporto augimu. Per dešimt metų statybų eksportas iš Lietuvos išaugo dešimt kartų. Tiesa, augimas buvo pasiektas atsispyrus nuo žemos bazės. Pernai pirmąjį pusmetį visas statybos paslaugų eksportas siekė 113 mln. eurų arba 0,4 proc. BVP. Tai reiškia, jog augimas į kai kurias rinkas galėjo būti lemtas vienkartinių projektų, o nuo žemos bazės pasiekti įspūdingus augimo tempus gali būti gana paprasta. Kita vertus, įžengus į naują rinką ir turint tam tikrą įdirbį, tikėtina, kad projektų gali atsirasti ir ateityje. Lietuviai didesnių užsakymų turi Švedijoje, taip pat kitose pagrindinėse rinkose – Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje ir Danijoje.

 

Visgi statybos kaštai daugiausiai dėl didėjusių atlyginimų pernai jau priartėjo prie prieškrizinio piko ir panašu, jog jie ir toliau augs. Augantis laisvų darbo vietų skaičius ir sumažėjęs nedarbo lygis greičiausiai lems tai, kad įmonės artimiausiu metu susidurs ne tik su augančiais kaštais dėl atlyginimų kilimo ir didesnių žaliavų kainų, bet ir su darbo jėgos trūkumu.

 

Visgi spartus eksporto augimas pastaruoju metu leidžia manyti, kad žemi darbo kaštai nėra vienintelis Lietuvos įmonių konkurencinis pranašumas. Statybos paslaugų eksportas apima ne tik infrastruktūros plėtros darbus, bet ir įvairius surinkimo darbus. Pavyzdžiui, Lietuva per pastaruosius kelerius metus medinių namų eksportą padidino daugiau nei du kartus iki 100 mln. eurų. Jei įmonės sugebėtų sukurti stiprius prekių ženklus teikdamos architektūros ir dizaino paslaugas, augantys darbo kaštai taptų kur kas mažesne grėsme jų konkurencingumui.

 

Jei įmonėms pavyks laimėti naujų rinkų, statybų pramonės ir paslaugų eksportas gali tapti stipriu augimu veiksniu, kadangi kitą dešimtmetį Europos Sąjungos parama greičiausiai suteiks kur kas mažiau stimulo nei buvo įprasta šiame sektoriuje. Visgi šiame ekonomikos cikle sektoriaus sėkmė priklausys ir nuo ekonominės politikos sėkmės. Vyriausybė turėtų koncentruotis į reformas, kurios padidintų darbo rinkos potencialą. Didžiausios grąžos duotų efektyvesnis švietimas, perkvalifikavimas, darbo rinkos reguliavimas bei lanksti imigracijos politika.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama