VersloSavaite.lt nuotr.

Žinoma, kiekvienas skolininkas yra skirtingas, tačiau esama dėsningumų, leidžiančių juos skirstyti į tam tikrus tipus, ir atsižvelgiant į tai, pasiruošti efektyviau atgauti skolintas lėšas.

„Remdamasis skolų išieškojimo teorija ir praktika, išskirčiau penkis pagrindinius skolininkų tipus. Tai – situaciniai (laikinieji), žadėtojai, tyleniai, piktybiški ir beviltiški skolininkai. Susipažinus su išskirtiniais šių grupių bruožais, galima lengviau su skolininkais bendrauti ir padėti jiems grąžinti skolas“, – sako skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.

Kuo išskirtiniai skolininkų tipai?

Situaciniai skolininkai, pasak M. Šlepečio, tai skolininkai, kurie dėl sutrikusių pinigų srautų tapo laikinai nemokiais asmenimis, tarkim, kai keitė darbą, buvo išvykę atostogų ar dėl kitų panašių priežasčių. Šie skolininkai yra geranoriški, su jais yra susitariama geruoju, pavyzdžiui, pakeičiant mėnesinę įmokos datą, kad ji eitų po gauto atlyginimo ir žmogui būtų patogiau atlikti mokėjimą.

„Žadėtojai – tai tokie skolininkai, kurie noriai bendrauja, visada atsako į skambučius ir elektroninius laiškus, tačiau, tikėtina, kad geranoriškai įsiskolinimo jie niekada nepadengs ir net mintyse tokių planų neturi. Tokių veiksmų priežastys – įvairios. Dažniausiai tokie asmenys ruošiasi išvykti į užsienį ir tiesiog nori kuo ilgiau pratempti laiką, kad dar būnant Lietuvoje antstoliai nenuskaičiuotų pinigų, esančių sąskaitose.

Tarp žadėtojų pasitaiko ir tikrų sukčių, kurie vilkina laiką tam, kad kuo ilgiau išvengtų baudžiamojo proceso, tačiau tai reti atvejai. Dažniausiai žadėtojai tikina, kad viskas bus gerai, bus sumokėta, susitvarkysiu, ačiū, kad priminėte, ir panašiai“, – antrosios skolininkų grupės išskirtinius bruožus vardija M. Šlepetis.

Tačiau, pasak jo, žymiai didesnė skolininkų dalis nei žadėtojai yra tyleniai. Tokiems žmonėms gėda prisipažinti dėl finansinių bėdų, nemalonu susisiekti su kreditoriais, paprašyti atidėti mokėjimą. Jie linkę ignoruoti siunčiamus pranešimus ir raginimus, nors pagrindinis kreditoriaus tikslas – susitarti taikiai. Paprastai tai nepiktybiški žmonės, tačiau labai dažnai jie vengia iškilusių problemų sprendimo ir tampa aktyvesni tik tuomet, kai pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Dar viena skolininkų grupė – tai piktybiški skolininkai. „Tokie skolininkai dedasi iš esmės nepatenkinti gauta paslauga, dėl kurios susidarė skola. Jie rašinėja skundus, prašo perskaičiuoti sumas. Neretai santykiai su tokiais skolininkais baigiasi dar iki teismo jų nenaudai, kai matoma, kad vis dėlto kreditorius teisus ir byla bus pralošta. Tačiau pasitaiko atvejų, kai piktybiški skolininkai eina iki pat galo – teikia skundus dėl neva netinkamų antstolių veiksmų ir dėl kitokių išgalvotų priežasčių, tačiau galiausiai jie skolą vis tiek yra priversti grąžinti, tačiau su perteklinėmis emocijomis ir didesnėmis skolos išlaidomis“, – pasakoja „Legal Balance“ vadovas.

Na, o paskutinė skolininkų grupė – vadinamieji beviltiški skolininkai – M. Šlepečio teigimu, yra chroniški skolininkai, galbūt netgi turintys priklausomybių. „Tai paprastai daugybę kreditorių turinys asmenys, kuriems arba reikia labai didelės finansinės pagalbos arba jiems, liaudiškai tariant, ant visko nusispjauti “, – teigia „Legal Balance“ vadovas.

Tokie asmenys dažniausiai dirba šešėlyje, todėl išieškoti skolą iš jų – sudėtingiau. Dengti skolų tokie skolininkai neturi motyvacijos, nes kreditorių ir skolų paprasčiausiai yra per daug.

Pasak M. Šlepečio, daugiausiai skolininkų Lietuvoje atitinka tylenių tipą, į šią kategoriją patenka bene 70 proc. visų šalies skolininkų. Antra didžiausia grupė – žadėtojai, toliau seka laikini ir piktybiški skolininkai. Pastebima, kad kuo toliau, tuo daugiau pasitaiko beviltiškų skolininkų, turinčių didelių finansinių problemų, kartais jų skolos velkasi dar nuo 2008–2009 metų.

Susiję straipsniai:

• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• SEB: skolinimas išliko stabilus, daugėjo atsiskaitymų e. kanalais
• Smulkios įmonės rudenį tikisi pardavimo pajamų augimo
• Tyrimas: lietuviai dažniau skolintųsi sveikatos, latviai – mokslo reikmėms
• Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų