Ką tik laikraščiai paskelbė, kad 80 proc. šalies gyventojų galvoja, jog besibaigiantys metai Lietuvai buvo nesėkmingi.

 

Lietuvoje ekonominė krizė, todėl tapo madinga ieškoti daugiau uždirbančių ir atiduoti juos bent visuomenės teismui, tačiau ne visada tai teisinga ir naudinga pačiai valstybei. Antai Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ėmėsi vajaus mažinti visų savivaldybės įstaigų vadovų atlyginimus.

 

Geriausia moderni progreso parabolė, visai tinkamai, aplenkė savo laiką. 1861 m. Imre Madach išleido poemą „Žmogaus tragedija“ (The Tragedy of Man) – „Prarastąjį rojų“ industriniam amžiui. Eiliuotoje dramoje, kuri vis dar yra kertinis vengrų literatūros akmuo, aprašoma, kaip kartu su Ieva iš rojaus sodo išvytas Adomas išsižada Dievo ir nusprendžia savo pastangomis sukurti Edeną.

 

Šiandieninę Turkmėniją galima apibrėžti labai paprastai – tai šalis, turinti įspūdingus dujų išteklius, tačiau dauguma jos gyventojų gyvena baisiame nepritekliuje. Šios šalies valdantysis režimas įkūnija net ne autoritarinės ar totalitarinės valdžios, o greičiau klasikinės Rytų despotijos pavyzdį.

 

Nemažai daliai lietuvių sunkiai sekasi formuluoti sau tikslus ir juos įgyvendinti, pastebi ekspertai.

 

Taip jau sutapo, kad vienu metu Kopenhagoje svarstomi vartojimo mažinimo klausimai – vardan aplinkos teršimo pristabdymo, o likusiose pasaulio sostinėse plušama ties vartojimo padidinimo problemomis – vardan gelbėjimosi iš ekonomikos krizės.

 

Kalėdų senelio rogės jau paruoštos ir minkštas sniegas jau krenta ant Rytų Europos. Taigi ką Kalėdų senelis šiemet turėtų atnešti šiam regionui, klausia Edwardas Lucasas britų savaitraštyje „The Economist“.

 

Europos centrinio banko išplatintoje apžvalgoje perspėjama, kad euro zonos bankų ateinančiais metais laukia nuostoliai, sieksiantys 187 mlrd. eurų. Ši prognozė yra 65 mlrd. eurų didesnė už ECB šių metų birželį išleistą prognozę.

 

Vieni užsieniečiai į Lietuvą atvyksta pasidairyti ir niekada nebegrįžta, kiti grįžta ir atsiveža draugų, treti apie ją apskritai nėra girdėję.

 

Prieš savaitę prasidėjęs žaidimas „Surask Metų įvykius – laimėk 1000 litų!“ jau įsibėgėjo. Sulaukiame ne tik teisingų atsakymų, bet ir įdomių pasiūlymų išplėtoti šį žaidimą iki reikšmingo projekto.

 

Valstybės finansų sudėliojimas ateinantiems metams artėja prie pabaigos. Patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.

 

Nors visos Baltijos valstybės kol kas sugebėjo atsilaikyti prieš krizę, tai dar ne pabaiga. Šįkart nerimą sukėlė į viešumą patekusi Europos centrinio banko (ECB) ataskaita. Joje įspėjama, kad per Lietuvą, Latviją ir Estiją gali nusiristi antra krizės banga.

 

Vienerių metų sukaktį šią savaitę atšventusi Lietuvos vyriausybė nuoširdesnių sveikinimų nesulaukė. Bet atrodo, jų ir nesitikėjo. Ta proga tik paskelbta kukli vos trijų puslapių Premjero Andriaus Kubiliaus ataskaita kalba apie atsargų optimizmą.

 

Kopenhagos konferencija – turbūt paskutinė galimybė rasti problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimus, rašo vokiečių „Tagesspiegel“.

 

Verslo naujienų portale Verslosavaite.lt suradę penkis svarbiausius 2009 metų verslo įvykius, galėsite laimėti net 1000 litų grynaisiais.

 

Gruodžio pirmą dieną Portugalijos sostinėje pažiro fejerverkai ir būrelis Europos Sąjungos (ES) aukščiausių pareigūnų rado progą paskelbti apie „naują erą“ ES raidoje, „istorinį įvykį“, „naują puslapį Europos bendradarbiavimo istorijoje“ bei tarti kitokius pakilius žodžius.

 

Prekybininkai pripažįsta: jų Kalėdos šiemet bus skurdesnės nei ankstesniais metais. Taupančius pirkėjus nelengva sugundyti net siūlant įvairias nuolaidas.

 

Dubajus, pretendavęs tapti Persijos įlankos Manhatanu, gali virsti brangia Sodomos ir Gomoros kopija, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“.

 

Komercinė aviacija laikoma vienu svarbiausių atmosferos teršimo šiltnamio dujomis šaltinių, todėl lėktuvų gamintojai ir oro linijų bendrovės ieško būdų, kaip būtų galima efektyviau spręsti taršos problemą.

 

Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos Šiaurės Atlanto aljansui vadovauja Andersas Foghas Rasmussenas. Jis šiame poste pakeitė Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas nuo 2004 metų.

 

Reikia pripažinti tiesiai ir sąžiningai – turime ryžtingą, veiklią, „kietą“, darbščią ir pakankamai išmintingą vyriausybę laikotarpiui, koks gali tik prisisapnuoti ir tai tik trilerių persižiūrėjus.

 

„Emigracijos prasme šie metai Lietuvai bus baisiausi. Tokių metų neturėjome nuo 2000-ųjų“, – konstatavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.

 

Statybos sąnaudų kainos per metus, 2009 m. spalį lyginant su 2008 m. spaliu, sumažėjo 13,3 proc., praneša Statistikos departamentas.

 

Praėjusį savaitgalį Vladimiro Putino tėvonijoje Sankt Peterburge vykusiame valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime (mano kompiuterio automatinis korektorius vis taiso tą žodį į prasmingesnį „pieningoji“) prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasielgė kaip koks „perestrojkos“ tėvas Michailas Gorbačiovas.

 

Lietuvoje didėjant sergamumui vadinamuoju kiaulių gripu, Verslosavaite.lt siūlo išsamią Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų pateiktą informaciją kaip saugotis šio viruso ir kaip su juo kovoti.

 

Lygiai prieš metus Europos komisija savo rudens prognozėse dar atsižvelgė į nuomonę, kad Lietuvos ekonomikos atsparumas didesnis nei kaimynių ir „minkštas nutūpimas“ jai galimas, bet kartu perspėjo, kad tokių vilčių mažėja.

 

Prabangiuose vakarėliuose ir žurnalų viršeliuose šmėžuojantys turtingi verslininkai, pasirodo, gyvena dvilypį gyvenimą, kuriame ne tik turtai, bet ir skolos.

 

Pavienėms pasaulio ekonomikoms dar tik pradedant po truputį atsigauti, panašu, kad akcijų kursai jau yra įkainoję visuotinį ekonominį pakilimą. Ar šis akcijų rinkų ralis yra fundamentaliai pateisinamas, ir kokioje būklėje pasaulio bei Lietuvos ekonomika yra, pokalbyje su MarketNews.lt komentuoja SEB banko Lietuvoje vyriausias ekonomistas Gitanas Nausėda.

 

Paskutiniu metu pastebėjau žiniasklaidoje antikinišką isteriją: štai Lietuvą okupuoja verslininkai iš Kinijos. Jie savo pigiomis prekėmis išstums lietuvius. Bijoma, kad jie su savo pigiomis prekėmis nukonkuruos vietinius.

 

Ukrainoje egzistuoja toks paradoksas, kad neeiliniai rikimai šalyje vyksta dažniau už eilinius.

 

Kitąmet pagal savo „ekonominius pasiekimus“ Lietuva ir Airija taps ekonomikos autsaiderėmis. Joms ant kulnų lips tik Afrikoje esanti Gvinėja bei mūsų kaimynė Latvija. Tokią analitikų prognozę skelbia ekonominių, finansinių ir investicinių naujienų portalas Economywatch.com.

 

Pastaruoju metu finansų verslo sektoriuje – buhalterinė apskaita, draudimo brokeriai, kitos finansinės, investicinės paslaugos – įvyko nemažai įvairių permainų.

 

Analizuojant skelbimus, kuriuose siūlomas dirbti ne Lietuvoje, jau keletą metų populiariausia ekonominės emigracijos kryptimi išlieka Jungtinė Karalystė.

 

Prezidento rinkimų kampanija Afganistane tam tikra prasme atnešė į šalį demokratiją, bet, kita vertus, dar labiau komplikavo ir taip sudėtingą padėtį šalyje.

 

Lietuvos valdžios elitas baigia susitarti dėl nedarbo išmokų lubų nuleidimo. Tai yra, maksimalią išmoką sumažinti nuo 1040 litų iki 650 litų. Džiaugiamasi, kad ne tik bus sutaupyta 150 mln. litų, bet kartu tie nenaudėliai ir tinginiai – bedarbiai – bus priversti pajudinti savo pasturgalius, kas oficialiai vadinama „nevengti darbo“.

 

Mažiausios uždirbamos pajamos, daugiausia bedarbių ir skurstančiųjų – tokius ateinančius metus Lietuvai prognozuoja ekspertai, Seime pristatę Ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijai Lietuvoje vertinimą.

 

Prieš porą dienų paskelbtos Europos komisijos (EK) rudens prognozės teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika antrame pusmetyje nustojo smukti ir ima kilti aukštyn.

 

Pasaulinės ūkio krizės sąlygomis, kai didžiosios šalys iš lėto atsigauna, o Lietuva jau beveik pasiekė dugną, dažnam pamąstančiam mokesčių mokėtojui kyla klausimas, kaip atgaivinti Lietuvos verslo sektorių, sustiprinti jo gebėjimą kurti naujas darbo vietas ar bent įtikinti išlaikyti esančias.

 

Per gerai, kad būtų tiesa. Taip kai kurie ekonomistai ir verslininkai sutiko žinią apie naujausius šalies BVP duomenis. Šio rodiklio patikimumu abejojama ir užsienyje – galbūt atėjo metas žmonijos pažangą matuoti kitaip?

 

Rusijos vadovų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino reitingai vėl katastrofiškai nukrito, praneša laikraštis „Vedomosti“, remdamasis fondo „Visuomenės nuomonė“ ir Levados tyrimų centro apklausų, spalio antroje pusėje atliktų 44 šalies regionuose, duomenimis.

 

Naujos žinios iš statistikų – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, lyginant su antruoju, net 6 procentais.

 

Lietuvoje lankėsi buvęs Olandijos nacionalinio banko direktorius, makroekonomikos specialistas Leo Andringa, kuris šiuo metu dirba tarptautinio katalikiško Fokoliarų judėjimo centre (Roma), veda seminarus įvairiose pasaulio šalyse.

 

Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija leidžia teigti, kad Europa grėsmingai priartėjo prie naujo dujų konflikto su Rusija. Tik šiemet jo turinys gali būti kiek kitoks negu ankstesniais metais.

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimas pakenktų žmonių bei draudėjų padėčiai, neduotų laukiamos naudos nei „Sodrai“, nei bendriems valstybės finansams ir ragina Seimo narius atsisakyti šios idėjos.

 

Ekonomikos skatinimas – šiandien ypač aktuali tema, kuri, manau, turėtų rūpėti ne vien ūkio ir finansų ministrams. Taigi, leisiu sau pasidalinti mintimis kaip tai reikia daryti.

 

Dabartinė vyriausybės ekonominė politika yra nukreipta į žūtbūtinį tikslą – išsaugoti viešojo sektoriaus gyvybingumą, susitvarkant su jo finansavimo problemomis.

 

„Mūsų tikslas – įveikti sunkmetį, kaimynę Estiją, o paskui žengti toliau“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos suvažiavime tokį vyriausybės, o ir visos Lietuvos kryptį, įvardijo premjeras Andrius Kubilius.

 

Naudoti automobiliai, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra atpigę maždaug 40 procentų. Dėl šios priežasties jų paklausa yra gerokai didesnė nei pasiūla.

 

Šiuo metu investuotojai aktyviai domisi IT verslais, internetinių projektų rinkoje iš esmės domimasi tik šios srities lyderiais, o žiniasklaidos priemonės koncentruojamos į grupes.

 

JAV doleriui gresia nuopuolis. Arabų šalys šį rudenį pradėjo slaptas derybas su Kinija, Rusija ir Prancūzija, kad prekiaujant nafta būtų atsisakyta JAV dolerio, rašo dienraštis „The Independent“.

 

Maitinimo ir maisto bei gėrimų gamybos sektoriai šiuo metu yra vienos aktyviausių verslo sričių, kuriomis domisi labai platus tiek esamų rinkos dalyvių, tiek pavienių investuotojų ratas.

 

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad bankų politika „neabejotinai“ prisideda prie dabartinės ūkio krizės.

 

Ko taip išsigando ūkininkus supirkimo kainomis į ožio ragą riečiantys perdirbėjai? Ne taip sunku atspėti – konkurencijos. Antradienį prie Žemės ūkio ministerijos plykstelėjo piketas. Švelniai tariant, gana keistokas.

 

Įpusėjus rudeniui vis daugiau kelionių organizatorių ėmė siūlyti Kalėdas bei Naujuosius sutikti svetur. Šiemet dauguma šventinio periodo kelionių kainuoja iki 30 proc. mažiau nei pernai.

 

Nobelio premijų komiteto posėdžio išvakarėse žiniasklaida skelbė, kad šių metų taikos premijai pasiūlytos taip pat ir JAV bei Prancūzijos prezidentų Baracko Obamos ir Nicolas Sarkozy kandidatūros.

 

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje – krizė apčiuopė dugną. Tačiau skirtingai nuo pasaulio (jei „pasaulis“ – ne mes, o JAV, Britanija, Prancūzija, Vokietija, dar kelios stambios krizės sukrėstos šalys), mūsų dugnas gan dumblėtas, metų pabaigon ir kitų metų pradžioje dar galime sulaukti tolesnio nedidelio gamybos (taigi – ir pajamų) smukimo.

 

Latvijos valdžia pagrasino skubos tvarka priimti įstatymus, kurie būtų tikra rakštis būsto paskolų pridalijusiems bankams. Taip latviai reaguoja į švedų grasinimus nutraukti tarptautinę pagalbą.

 

2009 m. veiklos rezultatai nedžiugina daugelio verslo šakų atstovų, tačiau vieną didžiausių ekonomikos smūgių pajuto automobilių rinka.

 

Vyriausybė socialiniams partneriams, t.y. darbdaviams ir profsąjungoms siūlo vadinamąjį nacionalinį susitarimą. Jo tikslas – sumažinti valdžios biudžeto deficitą ir poreikį skolintis.

 

Vaje, kiek per šią savaitę prisižiūrėjome per visus televizijos kanalus prokurorų, teisėjų, advokatų, policininkų ir vaiko teisių gynėjų.

 

Verslininkai vis garsiau skundžiasi, kad bankai remia juos prie sienos – pagalbos iš banko galima gauti tik garantavus už verslą asmeniniu turtu. Bankininkai atšauna negalintys rizikuoti indėlininkų pinigais, nes dažno verslininko skolos jau viršija turto vertę, rašo „Lietuvos rytas“.

 

2008 metais ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje įsiplieskusi finansų krizė, galop smogusi viso pasaulio ekonomikai (2009 metais pirmą kartą po karo pasaulio ekonomika bus nustojusi augti, toliau tebeauga tik gyventojų skaičius), sukėlė radikalią ekonominės sistemos kritiką.

 

Viename Londono prekybos rajone pradėjo cirkuliuoti nauja valiuta. Šitaip verslininkai stengiasi išgyventi sunkmetį, rašo Didžiosios Britanijos žiniasklaida.

 

Diskusijų klubo „Valdaj“ susitikime Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo paklaustas, ar 2012 m. prezidento rinkimuose jis konkuruos su dabartiniu šalies vadovu Dmitrijumi Medvedevu.

 

Rugsėjo pabaigoje paskelbus „Gemius Audience“ Lietuvos interneto tinklalapių lankomumo duomenis paaiškėjo, kad verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt lankomumas rugpjūtį, lyginant su liepa išaugo daugiau kaip 40 proc., atvertimų skaičius – beveik 700 proc.

 

Nerimas dėl finansinio kracho Rytų Europoje susilpnėjo. Lenkija, turinti didžiausią ekonomiką regione, dėka išorinės pagalbos, gudrių sprendimų bei atsigavimo ženklų Vakarų Europoje, sugebėjo visiškai išvengti recesijos.

 

Autokratinės Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas į Lietuvą šiek tiek sujudino Lietuvos išorės ekonominių ir politinių santykių turiniu nesidominčią žiniasklaidą, taip pat ir apsnūdusius šiuo klausimu politikus.

 

Verslui atstovaujančios organizacijos jungia jėgas ir ketina kartu derėtis su Vyriausybe svarbiausiais ekonominiais ir socialiniais klausimais.

 

Terorizmas, pasaulinė finansų krizė, pandemija, kas dar? Šių metų gegužės 31-ąją naujienų agentūros pranešė, kad Izraelis pradėjo kasmetines pratybas „Posūkio taškas-3" (Turning Point 3), kurių metu išbandė gelbėjimo tarnybų pasirengimą „pasaulio pabaigos“ – raketinių atakų, mirtininkų išpuolių ir stichinių nelaimių – deriniui.

 

Michailo Gorbačiovo įsiūbuotos „Perestrojkos“ ir viešumo laikais, žlungant ir eižėjant imperijos ekonomikai, siekiant ją išgelbėti nuo subyrėjimo, buvo pradėta ieškoti naujų, išganingų ekonominių idėjų.

 

Kai žodis „krizė“ dar tik buvo pradėtas kasdien linksniuoti, ekspertai ramino: ji mums ne tik pakenks, bet ir daug duos. Praėjo daugiau nei metai. Ar tarp lietuvaičių atsirado išnaudojusių naujas galimybes?

 

Europoje ir pasaulyje atsiranda vis daugiau vilčių išbristi iš krizės. Daugelio šalių ekonomika rodo nedrąsius augimo daigelius, kurie be abejo pasieks – o kai kuriais atžvilgiais jau pasiekė – ir mus.

 

Beveik vienu metu tapo paskelbti Pasaulio banko metinis pranešimas apie verslo sąlygas („Doing Business 2010“, 10 rodiklių, įvertintos 183 valstybės), Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo pranešimas ir indeksas (Global Competitiveness Index), kuriuo konkurencingumas įvertinamas kaip „institucijų, programinių nuostatų ir veiksnių rinkinys, lemiantis šalies ūkio produktyvumą“ (12 rodiklių, 133 valstybės), bei žinomos liberalizmo tvirtovės „Heritage Foundation“ taip pat kasmet skelbiamas „Ekonominės laisvės indeksas“ (10 rodiklių, išmatuojančių ūkinės veiklos laisvės mastą kiekvienoje iš 183 valstybių).

 

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius.

 

Būsto kainos Vilniuje pasiekė 2005 m. pabaigos, o likusioje šalies dalyje – 2006 m. pradžios lygį ir smunka toliau, praneša VĮ „Registrų centras“.

 

XXI a. stebime epochų kaitą – rinkos fundamentalizmo „pinigai daro pinigus“ logika žlugo. Vien tik agresyvus marketingas nepasiteisina, daugelyje kompanijų, atrodo, gerai dirbusios komandos šiandien yra arba bus atleistos.

 

Levas Tolstojus romane „Ana Karenina“ (kažkiek rizikuodamas) rašė, kad laimingos šeimos laimingos vienodai, bet nelaimingose šeimose kiekvienos drama vis kitokia.

 

Internetiniai sukčiai nepaliauja atakuoti internetinės bankininkystės vartotojus – apkrečia banko kliento kompiuterį specialia programa, kuri nukreipia vartotoją į banko svetainei beveik identišką tinklalapį, kuriame iš jo siekia išgauti prisijungimo duomenis.

 

Aukso kainos šią savaitę trečią kartą per visą istoriją perkopė simbolinę 1 tūkst. dolerių už unciją ribą. Ar ekonomikai tai yra geras ženklas, ar blogas, analizuoja JAV žurnalas „Time“.

 

Kompanija HP atliko tyrimą, kurio rezultatai patvirtina prielaidas, kad tinkamai naudojamos spalvos gali turėti teigiamą poveikį pardavimams ir verslo sėkmei apskritai.

 

VP grupės akcininkai, šiandien žarstantys milijonus, kadaise buvo tik apsukrūs ir pavydėtina uosle pinigams apdovanoti jaunuoliai. Pradėję nuo nulio jie sukūrė verslo imperiją.

 

Pirmoji mūsų krizės vasara atnešė jos stabilizavimosi požymių, bet nesuteikė jokio tikrumo dėl artimiausios ateities.

 

Tobulėjančios medicinos ir farmacijos technologijos neabejotinai padidino bent jau išsivysčiusių šalių gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę per pastaruosius šimtą metų. Šiek tiek padidėjo ji ir Lietuvoje.

 

Kalbant apie JAV ir Rusijos dvišalius santykius dažnai bandoma skirstyti jų eigą į laikotarpius pagal tai, kokie prezidentai užėmė šių šalių aukščiausius postus. Billo Clintono ir Boriso Jelcino laikotarpis pasižymėjo teigiamais JAV ir Rusijos santykių poslinkiais pasibaigus šaltajam karui.

 

Visą rugpjūčio mėnesį trukęs konkursas „Biuro gražuolė 2009“ baigėsi. Ketvirtadienį konkurso nugalėtojai, IT sprendimų įmonės „Unique Solutions“ direktoriaus asistentei Tatjanai Lipaj buvo įteiktas simbolinis čekis 10 tūkst. litų vertės prizams.

 

Per krizės įkarštį verslo įmonės vis dažniau siūlo natūrinius mainus. Šis atsiskaitymo būdas prisimintas, kai bankai užveržė paskolų maišus, vartojimas mažėja, o produkcija kaupiasi sandėliuose.

 

Praeitą savaitę būta ir geresnių, ir blogesnių naujienų. Štai Vokietijos ekonomika jau skelbia po truputį atsigaunanti, esama viltingų žinių ir iš kitų šalių. Truputį ūgtelėjo ir mūsų ekonomika, tačiau ženklaus jos pagyvėjimo dar teks palaukti.

 

2009 m. antrąjį ketvirtį sparčiausiai krito statybos, pramonės ir energetikos verslo veiklų pridėtinė vertė. Vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu krito iki 20 proc., tuo tarpu valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos buvo didesnės nei prieš metus, praneša Statistikos departamentas.

 

Jūsų įmonės darbuotojai mėgsta palikti neišjungtą kompiuterį? Tai gali jums brangiai kainuoti. Yra bent trys svarios priežastys, kodėl jį vertėtų išjungti.

 

Antradienį susumavus portalo Verslosavaite.lt lankytojų ir konkurso vertinimo komisijos balsus paaiškėjo šių metų nugalėtoja – ja tapo vilnietė Tatjana Lipaj, UAB „Unique Solutions“ direktoriaus asistentė.

 

Prieš metus vykęs karinis konfliktas šiandien atrodo kaip neabejotina Rusijos pergalė: suverenios Gruzijos teritorijoje jai pavyko įkurti du promaskvietiškus darinius – Pietų Osetiją ir Abchaziją.

 

Atsižvelgiant į šiuo metu esantį ekonomikos ciklą, verslui dabar yra ypatingai aktualu išskirti ir įdiegti inovatyvius gamybos santykių ir procesų valdymo būdus, koncentruotis ne į piniginius srautus ir pelnus, o kompetencijas, žinias ir našumą.

 

Darbo rinkos situacija Lietuvoje darosi vis komplikuotesnė – žiniasklaidoje kasdien galime išvysti pranešimus, paremtus liūdna statistika, daugiausiai susijusia su bedarbių gausėjimu.

 

Lietuvoje tik pusė draudžiančių savo turtą draudžiasi ir nuo žalos, kurią jie patys gali padaryti kaimynų turtui. Tai rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys.

 

Dažnai šėlstančio ekonominio pasaulio vandenyno aukomis tampa ne tik smulkių įmonių laiveliai, bet ir didžiausi verslo „titanikai“. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1987 metų į dugną nugrimzdo 10 didžiulių įmonių. Net keturias iš jų įveikė dabartinė ekonomikos krizė.

 

Po vadinamosios oranžinės revoliucijos 2004 m. pabaigoje, kai valdžią Ukrainoje į savo rankas perėmė vakarietiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Juščenka, Rusijos ir Ukrainos santykiai tapo itin keblūs.

 

Sykį Bendžaminas Franklinas, JAV pasiuntinys Prancūzijoje (XVIII amžiaus antroje pusėje), rado progą tarstelti, kad jei kas pusę dienos praleidžia nieko neveikdamas, tai tas patiria nuostolių, nes laikas – pinigai.

 

Didelis nedarbas, sugriežtintos kreditavimo sąlygos ir smukusios nekilnojamojo turto kainos - visa tai būdinga bet kokiai ekonominei krizei. Tačiau šių dienų realijos netelpa į teorijos rėmus. JAV žurnalas „Time“ rado 10 ypatumų, kurie skiria dabartinį sunkmetį nuo ankstesnių.

 

Pasaulio ūkio krizei tebesitęsiant visus ūkio ir verslo plėtros žinovus domina, kokie veiksniai ir vadybos įrankiai didina verslo gebėjimą inovuoti ir išgyventi žiaurėjančioje pasaulio konkurencijoje.

 

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo.

 

Pirmadienį prasidėjo balsavimas už konkurso „Biuro gražuolė 2009“ dalyves. Jis vyks iki rugpjūčio 30 dienos.

 

Gerai žinomas ekonomistas ir investuotojas Marc Faber ir toliau išlieka pesimistu, jis prognozuoja, kad doleris sustiprės, sumažės globalus likvidumas, o aktyvų kainų laukia dar viena korekcija.

 

Šių metų vasaros sezonas – ne pats palankiausias pajūrio ir kaimo turizmo verslininkams. Palangoje poilsiautojų sumažėjus 10–20 proc., o kaimuose – net iki 50 proc., verslininkai priversti daryti nemažas nuolaidas.

 

Taigi, ekonomika smuko ir reikės kurį laiką gyventi „žemesniu lygiu“ mūsiškėje, pagal Pasaulio banko klasifikaciją, „didesnių vidutinių pajamų“ valstybėje?  (Pasaulio bankas valstybes pagal nacionalines pajamas vienam žmogui skirsto į 4 grupes – mažų pajamų, mažesnių vidutinių pajamų, didesnių vidutinių pajamų ir didelių pajamų grupę).

 

Baltijos šalys patiria didžiausia ūkio nuosmukį Europoje. Jo pasekmės gyventojams dar metus kitus sunkės. Net ir pradėjus atsigauti ekonomikai, kaip dabar tikimasi, po poros metų, daugelis žmonių pagerėjimo nepajus dar bent trejus – ketverius metus.

 

Oficialioji Lietuvos valdžios birželio mėnesio retorika bei švelnėjanti pozicija Baltarusijos įgyvendinamos politikos klausimu verčia manyti, kad dar šių metų pradžioje prasidėjęs Lietuvos ir Baltarusijos santykių atšilimas gali įgauti pagreitį.

 

Didžiausią šalies žiniasklaidos grupę bandantis užvaldyti bankas "Snoras" nuolat minimas skandalingose istorijose, kuriose aidi šūviai, plaukioja įtartini pinigai.

 

Žurnalas „Time“ sudarė dešimt šios krizės požymių, kurie daro ją nepanašią į prieš tai buvusias.

 

Ekonomikos nuosmukis ir nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos verslui. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta dvigubai daugiau bankroto procedūrų nei per tą patį laikotarpį pernai.

 

Sulaukėme naujienų apie ekonomikos „augimą“ antrą šių metų ketvirtį. Tas „augimas“ - minus 22,4 procento, palyginus su laikotarpiu prieš metus.

 

Lietuvos ekonomika krinta lėčiau, nei rodo oficialūs skaičiai, nes šešėlinė ekonomikos dalis tik didėja.

 

Javapjūtės pradžia ūkininkų nedžiugina. Dėl prastų orų trečdaliu sumažėjo derlius, krito ir grūdų supirkimo kaina.

 

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje rengiami kasmetiniai gražiausios biuro darbuotojos rinkimai – „Biuro gražuolė 2009“. Įmonių ir įstaigų biuruose dirbančios moterys šiemet varžysis ne tik dėl titulo, bet ir dėl beveik 12 tūkst. litų prizinio fondo.

 

Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams?

 

Birželis nerodo pasikeitusių tendencijų šalies bankų sistemoje ir išsiskyrė tik gerokai papilnėjusiais privačių asmenų indėlių portfeliais. Palankios taupymo sąlygos nemažai daliai bankų klientų pasirodė labiau viliojančios nei naujų investavimo instrumentų paieškos.

 

Stringant šalies ekonomikai ir didėjant mokesčiams Lietuvoje įregistruojamų įmonių mažėja, tačiau pasiryžusieji verslą pradėti ekonominiu sunkmečiu tiki jo sėkme.

 

Ekonominė krizė bei taupymo vajus apribojo ir valstybės remiamų būsto kreditų apimtį.

 

„Sunkūs laikai“, – atsidūsta Lietuvos juvelyrų asociacijos vadovas Vytautas Veršickas. Šis verslas taip pat pajuto skaudžius krizės kirčius – juvelyrinių dirbinių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 30–40 proc.

 

Jei bent vieno buvo savininkas nesutinka modernizuoti daugiabučio namo, to ir nedarykite, perspėja kauniečiai, negalintys išreikalauti iš savo kaimynų sumokėti įmokas.

 

Praeitą savaitę JAV viceprezidentas Joe Bidenas lankėsi Ukrainoje ir Gruzijoje, siekdamas abi šalis įtikinti, kad JAV ir Rusijos santykiai negerės jų sąskaita. Taip pat svarbu nuraminti Vidurio ir Rytų Europos šalis.

 

Šįkart Vakarų spaudos apžvalgoje – apie Europos Sąjungą ir paskiausią politinį nužudymą Rusijoje. Ar Dmitrijaus Medvedevo reakcija į tai liudija, kad jis bent paviršutiniškai persiima Vakarų vertybėmis?

 

Lietuvos ūkis neria žemyn it laivas, per audrą pamėtėtas devintosios bangos. Dabar svarbiausia, kad laivas nesubyrėtų, tiek to su tais lūžusiais stiebais ir suplėšytomis burėmis.

 

Birželio mėnesį Irane vykę prezidento rinkimai patraukė išskirtinį pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Nenuostabu, nes, pasikeitus prezidentui, tarptautinė bendruomenė Irane tikėjosi pokyčių, susijusių su šios šalies branduoline programa, santykiais su Izraeliu, Iraku bei apskritai su Vakarais.

 

Buvęs didelis ir staigus ekonomikos nuosmukis slūgsta, tai reiškia, kad ekonomika po truputi ima atsigauti, pareiškė per šią krizę išgarsėjęs ekonomistas Nouriel Roubini, kuriam pavyko nuspėti dabartinę krizę.

 

Klaipėdos viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai šiuo sunkmečiu turi tenkintis gerokai kuklesniais arbatpinigiais – arba sumenko juos paliekančių klientų, arba apsilankiusieji personalui pamaloninti skiria kur kas mažiau pinigų.

 

Ekonomikos smukimas toks aiškus ir akivaizdus, kad ir reikalavimai, ir pažadai pakelti gerovę išnyko iš viešojo gyvenimo.

 

Butų kainos didžiausiuose Lietuvos miestuose per 14 metų vidutiniškai pakilo net 8 kartus. Tai rodo UAB „Ober-Haus“ naujai pristatomas Lietuvos butų kainų indeksas – OHBI.

 

Pirmąjį šių metų pusmetį pagrįstai galima vadinti vis aktyvesnių Baltarusijos pastangų mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos ir dėl to vis dažnesnių rietenų bei akibrokštų Rusijos ir Baltarusijos santykiuose periodu. Šią prielaidą patvirtinančių argumentų esama išties nemažai.

 

Rugpjūčio penkių dienų karas tarp Rusijos ir Gruzijos sukėlė publicistinių paralelių su ankstesnių epochų krizėmis bangą: tos epochos, kuri buvo po Antrojo pasaulinio karo, ir tos, kuri buvo iki Pirmojo pasaulinio karo.

 

Pasak specialistų, šių metų atostogos daugeliui – neramios. Gyventojai arba visai neina atostogauti, arba praleisti jas žada itin kukliai.

 

Lietuviai išlieka tarp brangiausiai mokančių už benziną Europos Sąjungoje, nors minimalus darbo užmokestis Lietuvoje – vienas mažiausių. Verslosavaite.lt atliko tyrimą ir paskaičiavo kiek litrų degalų europiečiai gali nusipirkti už savo minimalų atlyginimą.

 

Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui demografine situacija Lietuvoje susirūpinusių žmonių. Minint pirmąjį tūkstančio metų jubiliejų, natūralu pereiti prie svarstymų, ar sulauksime antrojo tūkstantmečio.

 

Pasikeitusi gyventojų elgsena ir požiūris į pinigus leido jiems palaipsniui prisitaikyti prie ekonomikos sunkmečio. Tačiau atsargus optimizmas, kuris pastaruoju metu pastebimas gyventojų nuotaikose, yra labai trapus ir gali greitai išnykti, sako „Swedbank“ ekspertai.

 

Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus.

 

Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną.

 

Atėjęs sunkmetis Lietuvai galėtų tapti puikia proga tapti kūrybingų ir inovatyvių piliečių valstybe. Tačiau tam trukdo švietimo sistemoje įsisenėjęs „copy paste“ principas ir valstybės nesugebėjimas tikslingai nusistatyti prioritetų.

 

Ekonomikai susitraukiant net 15 proc., galima būtų pageidauti, kad ir viskas joje trauktųsi taip pat septintadaliu. Tada visas šalies ūkis išliktų nepaklibintas, tik mažėlesnis, o kas dar svarbiau – visiems vienodai nusileistų vartojimas ir visa materialinė gerovė.

 

Nūdien galima rasti daugybę hipotezių ir teorijų apie pasaulinės ekonominės ir finansų krizės kilmę bei varomuosius veiksnius. Kai kurios iš jų perdėm techninės, linkusios aiškinti problemas užsikirtusiu rinkos mechanizmu, kurį šiek tiek pataisius galima toliau sėkmingai judėti į priekį.

 

Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad Ukraina sunkiau nei kitos regiono valstybės išgyvena ekonominį sunkmetį. Sudėtingos ekonominės situacijos šalyje nešvelnina ir nuolat besitęsiančios politinės rietenos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nei 2009 m. pradžioje vykęs dujų konfliktas su Rusija.

 

Statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos ir  remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2009 m. sausio–gegužės mėn. sudarė 10892,7 mln. litų (2008 m. – 14852,3 mln. litų) ir, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 29,5 proc.

 

Naujienos šiaip sau – ekonomika šįmet smuks ne 10, bet 18 proc. Teks dar mažint atlyginimus ir net, galbūt, pensijas bei didint mokesčius. Gali būti, kad net sukčius valdžia griežčiau prigriebs (nors tai mažiau tikėtina).

 

Lietuvos finansų sistemai šie ir ateinantys metai bus kupini iššūkių, teigiama naujausioje Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalgoje. Šalyje kritęs ekonominis aktyvumas, dar visavertiškai nefunkcionuojančios pasaulio finansų rinkos ir investuotojų nenoras rizikuoti darys didelę įtaką Lietuvos finansų sistemos veiklai.

 

Yra daug būdų pagerinti veiklos efektyvumą. Privačiame sektoriuje būdai šiam tikslui pasiekti dažniausiai paprasti ir aiškūs – reikia didinti darbuotojų motyvaciją, gerinti teikiamų prekių ar paslaugų kokybę, mažinti kaštus, didinti našumą ir panašiai.

 

Prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį maldos pusryčių metu svarstė, jog skaudžiausias ekonomiką ištikusios krizės padarinys – tai „atsivėrusios visuomeninės ir socialinės problemos, susvetimėjimas, diferenciacija, solidarumo stoka“.

 

Įsibėgėjant vasaros atostogų sezonui, kai prasideda atostogų metas ir daugėja keliaujančiųjų, TravelOnline.lt apžvelgė ir palygino nakvynės Europoje kainas. Palyginimui buvo naudojama daugiau nei 30 tūkst. viešbučių ir apartamentų turinti portalo duomenų bazė.

 

Didžiojo pasaulio aštuoneto (G8) finansų ministrai šeštadienį priėjo prie išvados, kad globali ekonominė krizė gilėja, o padėtis yra nepastovi. Ministrai teigė, kad nedarbo lygis nenusistovės, o priešingai – augs.

 

TS-LKD nariai užsėdę daugiausiai vietų Seime ir vyriausybėje, perėmę pagrindines valstybės valdymo sritis netrukus ėmė radikaliai keisti Lietuvos viešąjį gyvenimą pagal savo pasaulėžiūrą.

 

Lietuvos gyventojų nerimas dėl ekonominės situacijos pamažu slūgsta – po ilgo laiko pastebimas optimizmo pakilimas. Tokius duomenis atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atlikti Lietuvos gyventojų nerimo indekso tyrimai.

 

Baltijos šalių santykiai su Rusija niekada nebuvo draugiški dėl praeities įvykių, kurie yra pabrėžiami ir šiandien.

 

Miestas turėtų būti žmonių žaidimų erdvė, tačiau Lietuvoje vis dar trūksta gatvės festivalių, meninių akcijų, protestų. Taip mano garsus kultūros kritikas, sociologas, VDU docentas Artūras Tereškinas, kuris, beje, moderuos greitai vyksiantį Vilniuje tarptautinį merų forumą „Kultūra – miesto raidos šaltinis“.

 

Tarptautinė su korupcija kovojanti organizacija Transparency International ką tik paskelbė 2009 metų pasaulio korupcijos barometrą.

 

Jau beveik mėnesį vyksta 100 mln. litų dalybos tarp smulkiųjų verslininkų, kuriuos skyrė Ūkio ministerija. Ar tokia parama smulkiajam verslui gali skatinti kurtis naujas įmones ir  taip padėti sumažinti bedarbystę?

 

Ekonomistų klubas, vienijantis žymiausius šalies ekonomikos teoretikus ir praktikus, Mokslų akademijoje surengė apskritojo stalo diskusiją „Verslo situacija ir įmonių bankrotas”.

 

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas Peterburge vykstančiame Tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė, kad Kinijos juanis per dešimtmetį gali tapti rezervų valiuta, jeigu Kinija „liberalizuotų“ savo ekonomiką, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.

 

Šiuo metu ekonominė ir politinė situacija Ukrainoje yra labai sunki, netgi kritinė.

 

Ieškodamas analizės apie Rytų Europos šalių galimybes išbristi iš pasaulį apėmusios ekonominės krizės, netikėtai susidūriau su įdomiu vertinimu.

 

Mintys įkurti „dujų OPEC“ buvo pradėtos viešai reikšti jau prieš keletą metų. Dar 2002-aisiais buvęs Rusijos prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Vladimiras Putinas siūlė sukurti „Eurazijos dujų sąjungą“, bet šie jo žodžiai didesnio atgarsio nesulaukė.

 

Šių metų balandžio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė konkursą informacinės kampanijos „Šeimos vertybių ir šeimai skirtų paslaugų kūrimo bei teikimo skatinimas“ organizavimo paslaugoms.

 

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad atlygis už darbą šiemet sumažės 10-15 proc., ir pataria žmonėms neapsigauti vasarą pajutus laikiną finansinės situacijos pagerėjimą.

 

Birželio 5 d. Lietuvos Caritas rengia „Socialinių seminarų“ ciklo trečiąją tarptautinę konferenciją „Verslo sėkmė ir krikščioniškoji etika – ar tai įmanoma?“.

 

Liepos 12 d., nuaidėjus Lietuvos tūkstantmečio dainų šventei, Lietuvos Respublikos prezidento rūmuose po inauguracijos įsikurs naujasis valstybės vadovas – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Bankai rengiasi lito devalvacijai. Tokį įspūdį gali susidaryti klientai, sumanę keisti paskolos valiutą. SEB banke nuo gegužės vidurio to daryti nebegalima. Kiti bankai įvairias galimybes dar tik svarsto.

 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečių susidomėjimas rinkimais į Europos Parlamentą gana silpnokas. O juk šie 2009 m. rinkimai skiriasi nuo ankstesniųjų bent vienu dalyku: pirmąkart Europos Parlamento istorijoje turime kandidatų, kuriuos iškėlė naujos, europinio pobūdžio politinės partijos.

 

Dmitrijus Medvedevas jau metus ir dvi savaites yra Rusijos prezidentas. Apžvalgininkai ir politologai įvairiai vertina jo pasiekimus, valdymo būdą, įtaką, santykius su premjeru Vladimiru Putinu. Klausiama, ar D. Medvedadas tapo savarankišku politiku, ar tebėra V. Putino bernas.

 

Dešimties Europos Sąjungos šalių, šaltojo karo metais priklausiusių sovietų blokui, ekonomika 2009 metais nukris 3 proc., o atsigauti pradės šių metų pabaigoje, paskelbė Pasaulio bankas.

 

Lietuvoje plačiai diskutuojama galimybė priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą. Institutas yra pateikęs ekspertizę šio įstatymo projektui, aiškindamas galimas neigiamas jo pasekmes.

 

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija reiškia susirūpinimą dėl planuojamų Valstybės saugomų teritorijų administracinių pertvarkų.

 

Antoninas J. Liehmas yra intelektualų žurnalo „Lettre Internationale“ redaktorius. Paklaustas, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai intelektualai, sako: „Šiandien reikalingas toks intelektualas kaip K. Marxas, kuris galėtų viską apibendrinti. Šiuo metu vyksta antroji industrinė revoliucija. Niekas nesupranta, kokie tai pokyčiai.“

 

Atsidūręs bedarbių gretose kiekvienas pasijunta prastai. Bet ar gali atleidimas pakenkti žmogaus sveikatai? Išstudijavusi daugybę atleidimo atvejų JAV sociologė atsako: „Taip.“ Apie jos išvadas rašo žurnalas „Time“.

 

Pirmąjį 2009 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1321 mln. litų to meto kainomis, t. y. 42 procentais mažiau nei pirmąjį 2008 m. ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas.

 

Ekonominis sunkmetis, specialistų teigimu, dar ne blogiausia, kas gali nutikti Lietuvai. Išgyvenus ekonominį sunkmetį teks akis į akį susidurti su energetiniais, kibernetiniais bei ekonominiais iššūkiais. Problemos, kurios šiandien stringa neveiksnios valdžios sprendimuose, po kelerių metų gali atsirūgti keleriopai.

 

Krizė yra puiki proga pamatyti, kaip veiksmingai viena ar kita įmonė sugeba reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Pastaruoju metu daugelyje verslo įmonių stebime kaštų optimizavimo pastangas.

 

Ūkio ministras Dainius kreivys, dalyvavęs susitikime su Eksporto įmonių vadovais, tikino, kad eksporto rinkos jau atsigauna, o tinkamai panaudojus eksporto skatinimui skiriamas lėšas, Lietuva išbris iš krizės greičiau.

 

Važinėjimas į darbą ir iš jo užtrunka pakankamai ilgai, kad būtų naudingas. Per garsiakalbius sklinda mąslus literatūros kritiko Harold Bloom balsas, eismo kamštyje sėdinčiam verslininkui pasakojantis apie „Poemos skaitymo meną“ (The Art of Reading Poem).

 

Visiems, prisidėjusiems prie pramogų ir sporto rūmų statybų ne mažiau kaip tūkstančiu litų, bus skirta žalvarinė lentelė garbingame Rėmėjų take šalia arenos.

 

Europos Sąjungos pastangos surasti alternatyvių variantų Rusijos gamtinių dujų tiekimui Azerbaidžaną pavertė itin patraukliu „galimu partneriu“.

 

Turime pirmuosius statistikos duomenis apie mūsų ūkio krizę – bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą ketvirtį, palyginus su pernykščiu pirmu ketvirčiu, sumažėjo 12,6 proc.

 

Lietuvos turtingiausiųjų piniginės tuštėja ne lėčiau nei paprastų mirtingųjų. Skirtumas tas, kad finansų krizė jiems atsiėjo ne šimtą ar tūkstantį, o milijonus litų.

 

Paskutiniame savo metiniame pranešime Prezidentas Valdas Adamkus apgailestavo, kad Lietuva vis dar netapo brandžios ir konsoliduotos demokratijos šalimi, kad pilietinė visuomenė, lyginant su Sąjūdžio laikais, labai nusilpusi, kad didelis valdžios atotrūkis nuo tautos, o politikoje ryškios nomenklatūrinės ir oligarchinės tendencijos.

 

Praeitą savaitę Amerikos prezidentas Barackas Obama minėjo savo valdymo šimtadienį. Gyventojų apklausos rodo, kad daugiau negu du trečdaliai amerikiečių palankiai vertina prezidentą.

 

Baltijos valstybėms 2009-ieji taps sunkiausio išbandymo metais, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Pirmo ketvirčio BVP smukimas 12,6 proc. patvirtina blogiausias prognozes, tačiau pakankamai tiksliai atspindi pirmo ketvirčio įvykius Lietuvoje.

 

„Kiaulių gripas ir panika – prastas derinys“. Taip rašė vienas Kanzaso valstijos Amerikoje laikraštis pirmadienį. Kilus kiaulių gripo protrūkiams, pasaulio spaudoje pasirodė labai įvairūs nuotaikų deriniai: vieni daugiau, kiti mažiau bauginantys.

 

Vyriausybė turi planą, ką ji darys po Prezidento ir Europarlamento rinkimų. Išlaidos karpomos dabar, bet papildomas karpymas suplanuotas ir birželį. Mokesčiai dabar nedidinami, bet birželį ši tema nebus tabu. Jau užsiminta, kad birželį gali būti grįžta prie pražūtingų progresinių mokesčių idėjos.

 

Prisiminkime Adamą Smithą, ekonomikos teorijos klasiką, padėjusį pamatus mokymui apie rinkos ūkio optimalumą, ir jo tyrinėtus veikėjus – darbščius ir veiklius amatininkus, pirklius ir žemdirbius.

 

Įsivaizduokite, kad naktį vienas arba viena einate namo nepažįstamu rajonu. Staiga tamsiausiame ir baugiausiame skersgatvyje jus pasiveja įtartinos išvaizdos automobilis ir iš jo atskrieja dar įtartinesnis balsas, siūlantis pavėžėti namo. Kokia tikimybė, kad atsakysite „taip“?

 

Balandžio 17–19 dienomis Trinidade ir Tobage įvyko abiejų Amerikos žemynų valstybių vadovų susitikimas. Jame buvo nemažai kalbama ir apie JAV ir Kubos santykių pokyčius.

 

Togas visu kuo panašus į likusią Vakarų Afriką – maža, neturtinga valstybė, kuri kartais teikia pritrenkiančius futbolo žaidėjus – išskyrus tai, kad joje yra bankas. Togo sostinėje Lomėje yra 21 m. senumo Pan-Afrikos mažmeninis ir korporacinis bankas Ecobank, kuris, remiantis banko vadovu Arnold Ekpe, suteikia darbą 11 tūkst. žmonių 26 šalyse esančiuose 680 filialų, o jo balansas sudaro 8 mlrd. dolerių.

 

„Valdžia turi aiškiai suprasti, kad korupciją galima pažaboti tik konkrečiomis kompleksinėmis priemonėmis“, - interviu portalui Kyšiai.lt teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

 

Gili ekonomikos krizė kažkiek mobilizavo pasaulį vairuojančius politikus. Turtingiausių pasaulio valstybių vadovai šio mėnesio pradžioje Londone vykusiame G20 grupės susitikime ne tik pareiškė deramas tokiam momentui nuomones ir ryžtą „dėti pastangas“, jie šį kartą iš tiesų ėmėsi kolektyvinių (koordinuotų) veiksmų. Juk problema globali.

 

Nors niekas negali pasakyti, kada tiksliai baigsis pasaulinė ekonominė krizė. Ir niekas nežino, kada nustos mažėti nedarbo lygis, įmonių bankrotai ir chaosas bankų sektoriuje. Vis dėl to yra kai kas, ką žino kiekvienas – krizės tikrai turi pabaigą. Nors ir negalime nuspėti tikslios datos, tačiau yra ženklai, signalizuojantys apie naujo ekonominio ciklo pradžią.

 

Kaip šiandien suprantamas socializmas Europoje ir Amerikoje? Kuo jis skiriasi nuo kapitalizmo? O amerikiečiai, ką jie vertina labiau – kapitalizmą ar socializmą? Atsakymas į pastarąjį klausimą gana netikėtas.

 

Piratavimas – senas viso pasaulio galvos skausmas. Paskutiniaisiais metais jis ypač išplito prie Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai, Sueco kanalu jungiantys Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną.

 

Akivaizdu, kad turtingiems ir galingiems žmonėms Rusijoje ir Ukrainoje „Padnestrės Moldovos Respublika“ – daug labiau žinoma kaip „Transdnestrija“ – yra naudingas darinys.

 

Kelionių organizatoriai teigia jaučiantys poilsiautojų srauto sumažėjimą, tačiau bando prisivilioti daugiau klientų skelbdami įvairias akcijas.

 

Prieš keletą dienų per radiją girdėjau, kaip viena pensininkė aiškino, jog reikėtų mažiau skųstis kažkokia krize; krizės nėra – pensija kaip ėjo, taip ir eina, net nesumažinta; ką močiutė pirkdavusi, tą ir tebeperka.

 

Ankščiau trijų Baltijos šalių ekonomika augo bene sparčiausiai Europoje. Dabar šios šalys atsidūrė kitoje pusėje.

 

Padėtis Irake stabilizuojasi, bet senosios tautinės ir religinės problemos tebėra neišspręstos. Todėl per anksti manyti, kad taika neišvengiamai artėja, o JAV kariuomenės išvedimas reikš konflikto pabaigą.

 

„Google Analytics“ duomenimis, verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt lankomumas šiais metais išaugo beveik dvigubai.

 

Pastaruoju metu paskolų bankams grąžinti neįstengiančių klientų daugėja. Bankai teigia, kad daugiausia problemų kyla tada, kai tokie klientai nenori bendradarbiauti su banku sprendžiant problemas.

 

Kovo pabaigoje paminėta Žemės diena – puiki proga prisiminti, kad didžiąja dalimi nuo mūsų priklauso kokioje aplinkoje gyvensime mes patys ir ateinančios kartos.

 

Šių metų vasario mėnesį 19 pasaulio valstybių vienu metu atliktas gyventojų nuostatų bei kovos su ekonomine krize veiksmų tyrimas parodė, kad, nors visame pasaulyje įsivyravusios pesimistinės nuotaikos, požiūris į savo valdžios veiklą bei kovos su krize priemonės skiriasi.

 

Už viešbutį Kipre mokėti reikia. Paskola už sklypą, ant kurio turėjo būti pastatytas Gugenheimo muziejus, kišenę degina. Šemeta spaudžia pinigų VEKS‘o pinigų plovyklai. „Otkatai“ stringa, nes Kubilius su Kreiviu gelbsti kažkokios Lietuvos reputaciją ir neima paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo.

 

Ketvirtadienis buvo paskutinioji diena, kuomet kandidatai į Prezidento postą galėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti jų kandidatūrą remiančių piliečių parašus. Iš keturiolikos prie starto linijos stojusių žmonių, tęsti kovą greičiausiai galės tik aštuoni. Visus kritusius pretendentus jungia viena – visi jie buvo nepriklausomi.

 

Žodis „įpėdinis“ politiniame diskurse tapo ypač populiarus prieš Rusijos prezidento rinkimus 2008 metais. Visi laukė, ką gi kaip savo darbų tęsėją įvardins Vladimiras Putinas?

 

Internetinių portalų, nesusijusių su darbu, lankymas didina kontorose dirbančių žmonių produktyvumą. Tokią gana netikėtą išvadą paskelbė tyrimą atlikę Melburno (Australija) universiteto mokslininkai.

 

Žaliosios miesto zonos yra jo plaučiai ir žmonių traukos centrai. Apie tai, kokioje būklėje šiuo metu yra Kauno žalumos, kalbamės su architektu Audriu Karaliumi.

 

Pastaruoju metu itin suaktyvėjo kalbos dėl galimybės Lietuvoje įvesti fizinio asmens bankroto įstatymą. Panašu, kad daugelis pribrendom šiam iš pažiūros grėsmingai skambančiam veiksmui, apie kurį 2007 metais seimas buvo tik užsiminęs ir nesiėmė veiksmų.

 

Du dalykai pastarosiomis dienomis parodė, kad bent jau valdžios ir verslo elite supratimas apie tai, kur ėjome po 1990 metų ir ką nuveikėme, nėra nei išsamus, nei negrįžtamas.

 

Centrinės Azijos regiono dalis prie Kaspijos jūros, kaip ir kitoje jūros pusėje esantis Azerbaidžanas, turtinga energetinių išteklių. O kur gausu žaliavų klodų, ten link krypsta ir mūsų kaimynės Rusijos interesai.

 

Aljansai žlunga tuomet, kai jie laimi. Nelieka priešo – nelieka ir to, kas palaiko koaliciją. Europos aljansas prieš Napoleoną žlugo septyneri metai po to, kai Vienos kongrese jie sušoko paskutinį valsą.

 

Seimo Europos klube Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pristatė Lietuvos užsienio politikos prioritetus.

 

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos teigimu, per pirmuosius šių metų mėnesius stiprių alkoholinių gėrimų pardavimas smuko 50 procentų.

 

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP smuks labiausiai per pastaruosius 15 metų – maždaug 9 proc., tuo tarpu 2010 m. kritimas „sušvelnės“ iki 3,5 proc.

 

Nors ekonominė padėtis šalyje verčia daugelį įmonių taupyti, perorganizuoti savo veiklą ar net bankrutuoti, nemažai yra ir pradedančių ar plečiančių verslą. Yra manančių, kad ekonominis nuosmukis – palankus metas imtis verslo, įsitvirtinti rinkoje.

 

Idėjos gimsta tuomet, kai naujiems klausimams seni atsakymai nebetinka. Tai vyksta dabar.

 

Lietuvos bankams pasirašant sutartis su užsienio fondais dėl smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo, palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai sako, kad tokios programos padės šaliai po truputį išbristi iš krizės.

 

Turėjęs iliuzijų tapti „antikriziniu“ arba „permainų“, Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas vis dažniau yra pavadinamas „dūžtančių langų“ arba „naktinių posėdžių“ vyriausybe.

 

Šis straipsnis – tai įžanga į publikacijų ciklą apie propagandą. Įvade stengiamasi apžvelgti keletą bendrų manipuliavimo visuomenės nuomone savybių, o kituose straipsniuose bus pasakojama apie konkrečius didžiųjų valstybių vykdytos/vykdomos propagandos pavyzdžius.

 

Ankstesnės pasaulinės krizės ir recesijos pagimdė daugybę įmonių, kurios tapo naujų ekonominių augimo ciklų flagmanais. Dabartiniai pasaulio ekonominiai sunkumai gali paskatinti spartų inovacijų lygio augimą bei naujų inovatyvių įmonių steigimą. Ar šie procesai universalūs? Ar jie būdingi ir Lietuvai?

 

Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininko viešas „pagalvojimas” apie tai, kad po kelerių metų, įvedant eurą, jo kursas litais gali būti didesnis nei dabar, sukėlė visai nemenką sambrūzdį žiniasklaidoje, o dėl to ir visuomenėje.

 

Indijai – po Kinijos didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei – šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys. Nesunku suprasti, kodėl JAV ir Rusija savo geopolitinių interesų smaigalį sutelkė į Indostaną.

 

Akis už akį ar bent mirtis už mirtį – tokia yra teisingumo samprata, tebetaikoma didžiojoje dalyje Jungtinių Amerikos valstijų. Tik keturiolikoje iš penkiasdešimties mirties bausmė yra uždrausta. Tačiau tai gali gerokai pakeisti šalį kamuojanti ekonominė recesija.

 

Valstybės įmonės Registrų centro būsto kainų indeksai rodo, kad būsto kainos šalyje nusirito į 2007 m. lygį.

 

Bendrovės „Context Analytics“ atliktas tyrimas parodė, kad rinkose, kuriose vartotojai skiria daugiau laiko informacijos apie produktus paieškai, jų lyginimui ir kt., viešieji ryšiai sudaro beveik pusę prekės ženklo vertės, t.y. daugiau nei reklama.

 

Susikompromitavęs JAV finansininkas Bernardas Madoffas buvo pasodintas į kalėjimą po to, kai prisipažino kaltas dėl visų 11 jam pateiktų kaltinimų. Visų jo finansinių aferų vertė siekia 50 mlrd. dolerių, praneša BBC.

 

Hostingo paslaugas teikiančios bendrovės teigia, kad šiuo metu beveik visos Lietuvos įmonės savo tinklalapius laiko serveriuose Lietuvoje, nors dar visai neseniai buvo populiaru hostingo paslaugas pirkti užsienyje.

 

Kūrybingos asmenybės ugdymo ir požiūrio į ją problema tikrai provokuoja daug klausimų ir diskusijų. Ko verta vien tik užuomina, jog pastaruoju metu ypač populiarus tampa ekonominis – komercinis kūrybiškumo modelis, „nesiremiantis jokia teorija, skatinantis greitai ištyrinėti kūrybiškumo apraiškas ir investuoti į jį kaip į brangią prekę“?

 

Laikui bėgant, skylė biudžete, tik didėja, vis ryškiau leisdama pamatyti, vyriausybės priimtų sprendimų efektyvumą, korupcijos ryšių persipynimo mazgus, didėjančią nesantaiką, sėjamą baimę ir laukimą. Laukimą, ką vėl mūsų vyriausybė sugalvos? Kaip tai palies vos gyvus, nusilpusius verslo sektorius?

 

Verslininkai skundžiasi negalintys pasinaudoti valstybės parama ir kurti naujų darbo vietų, bankams ir draudimo bendrovėms nustojus teikti paramai gauti būtinų garantijų.

 

Verslosavaite.lt kalbinti finansų ekspertai ir ekonomistai mano, kad spartesnis euro įvedimas būtų geresnis sprendimas nei lito devalvavimas, siekiant išspręsti Lietuvos ekonomines problemas.

 

Siekdama suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje, Vyriausybė susitarė su Europos Investicijų Fondu (EIF)  dėl galimybės padidinti finansinių instrumentų, skirtų remti labai mažas, mažas ir vidutines įmones, sumą iki 1 mlrd. Lt.

 

Praeitą savaitę prasidėjo antrasis teismo procesas prieš buvusį Rusijos turtingiausią žmogų Michailą Chodorkovskį ir jo kolegą Platoną Lebedevą. Šis procesas greičiausiai taps didžiausiu šiais metais Rusijoje.

 

Vakarų šalių, pirmiausia pajutusių ekonominės krizės padarinius, gydytojai perspėja apie ūkio nuosmukio metu sparčiai plintančią depresiją, verčiančią žmones matyti gyvenimą tik juodomis spalvomis ar net svarstyti apie savižudybę.

 

Didžiųjų Europos partijų, priklausančių Europos Parlamento frakcijai Sąjunga už tautų Europą, atstovai Romoje nutarė pateikti Europos Komisijai konkrečius pasiūlymus ieškant skubios išeities iš finansinės krizės.

 

Šiuo metu Švedijoje veikia 3500 aplinkosauginių technologijų (angl. clean tech) kompanijų, jų apyvarta viršija 14 mlrd. eurų. Eksportas sudaro apie ketvirtį apyvartos ir per paskutinius ketverius metus išaugo 75 procentais.

 

Dabartinė pasaulio ekonominė krizė, kuri įgauna vis ryškesnį politinį atspalvį, gali tapti ta riba, už kurios rasis kita pasaulio struktūra. Kitaip tariant, šiandieninė krizė galbūt yra pereinamasis laikotarpis į naują pasaulio ekonominę, o svarbiausia – politinę sąrangą.

 

LLRI nuo 1997-ųjų du kart per metus atlieka Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir jų prognozės, paremti rinkos dalyvių nuomone. Tyrimas paremtas apklausa, kurioje dalyvauti kviečiame sėkmingai dirbančių įmonių specialistus.

 

Situacija, buvusi pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo, kai dauguma žmonių dėl ekonominių sunkumų, kėlėsi į kaimiškas vietoves, kolektyvinius sodus, gali pasikartoti. Kokios veiklos galimybės lauktų šių žmonių užmiestyje?

 

2003 metais prasidėjęs gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos pakilimas – jau praeityje. Laiku nesuvaldytas rinkos ir kainų augimo procesas atsigręžė prieš pačius rinkos dalyvius – statybininkus, projektų vystytojus, valstybę.

 

Turbūt pastebėjote – iš Europos peizažo dingo keltų ir baltų tigrai. Tik zuikių ausys šen ir ten iš už krūmų kyšo. Ne tigrų metas.

 

Centrinės ir Rytų Europos valstybėse (CREV) finansinę krizę gerokai paaštrino Vakarų Europos bankų skirti kreditai ir dėl to kilęs nekilnojamojo turto bumas, skelbiama antradienį išleistoje „Danske“ banko analitikų prognozėje.

 

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 12,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, t.y. per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo perpus.

 

Tai vienas, tai kitas kandidatas prabyla apie savo ketinimus šturmuoti rūmus Daukanto aikštėje. Smalsu, kaip politikos Olimpo viršūnėje sekasi vienam ar kitam kandidatui, kokių staigmenų galime kasdien sulaukti artėjant šalies vadovo rinkimams.

 

Jau dvi savaites Vakarų spauda daugiau dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europos šalių ūkių būklei. Reiškiami nuogąstavimai, kad šis regionas, Rusija ir Ukraina gali tapti nauju finansų krizės centru.

 

Ar galima būtų kaip nors susieti teiginius, jog pagrindinė pasaulinės ekonominės krizės priežastis yra niekuo nepadengtų pinigų spausdinimas ir jog pagal makroekonominius rodiklius prasčiausioje padėtyje iš Baltijos šalių šiuo metu yra Latvija. Manau, jog galima.

 

JAV milijardierius George`as Sorosas dabartinę finansų krizę palygino su Sovietų Sąjungos subyrėjimu.

 

Naujas optimizmas dėl Kinijos augimo perspektyvų lėmė rinkoje pagerėjusias nuotaikas dėl pasaulinės ekonomikos, rodo „Merrill Lynch“ fondų valdytojų apklausa, atlikta vasario mėnesį.

 

Kaip keistai beatrodytų, Europoje yra šalis, kurios nepalietė ekonominė krizė. Šios šalies finansinės institucijos nenukentėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo, jos gamyba ir vartojimas beveik nesumažėjo.

 

Meksikietiška peso krizė ir ypač Azijos bei Rusijos finansinės krizės 1997–98 m. ir dabartinė Amerikos kredito krizė signalizuoja, kad gimė naujos rūšies finansinės krizės.

 

2008 metų rugsėjo 28 diena tapo reikšminga Ekvadorui. Prezidentas Rafaelis Correa šventė pergalę, nes gavo piliečių pritarimą keisti valstybės konstituciją (net 64 proc. piliečių pasisakė už naują konstituciją).

 

Išanalizavus apytiksliai 36 tūkst. NT portalo Aruodas.lt skelbimų apie nuomojamas patalpas nurodomas nuomos kainas, pastebėta, kad nuo praėjusių metų vasario patalpų nuomos kainos Vilniuje nukrito vidutiniškai 30 procentų, Kaune – 42 procentais, o Klaipėdoje liko stabilios.

 

Nekilnojamojo turto pardavėjai sako, kad, nepaisant krizės, netrūksta ieškančiųjų antrųjų namų užsienio kurortuose.

 

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba.

 

Garsus švedų finansininkas Bu Kragas mano, kad Baltijos šalys veltui aukoja savo ekonomiką. Jo teigimu, vyriausybės praleidžia paskutinę galimybę sušvelninti ekonominės krizės smūgį bankinėje, finansinėje ir socialinėje sferose.

 

Lietuvos ekonomiką vis labiau kaustant sąstingiui, sunkus metas atėjo ir pagrindinėse miestų gatvėse esančių prestižinių prekybos patalpų rinkai. Nuomos kainos čia krito 20–50 proc.

 

Nepriklausomybės diena – puiki proga susimąstyti, ką šiuo sunkiu laikotarpiu galime duoti savo valstybei.

 

Vienas iš artimiausių Didžiosios Britanijos premjero Grodono Browno bendražygių teigia, kad šis ekonominis nuosmukis gali būti didžiausias per 100 metų.

 

Rusija, paveikta pasaulinės finansų krizės bei pingančių gamtinių išteklių, pirmiausia naftos ir dujų, 2008 m. rudenį ryžosi pradėti vykdyti rublio devalvaciją.

 

Saxo bankas kasmet paruošia „10 šokiruojančių prognozių“. Pasaulyje situacija tokia, kad net gi labiausiai šokiruojančios prognozės dabar tampa realybe.

 

Remiantis skelbimuose pateikiamomis butų nuomos kainomis, pastebėta, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio butų nuomos įkainiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose nukrito daugiau nei 20 procentų: Vilniuje kainos sumažėjo 23, Kaune – 25, o Klaipėdoje – 22 procentais.

 

Labiausiai verslą Tadžikistane plėtoti norėtų nekilnojamo turto, statybinių įmonių, informacinių sistemų, pramonės, transporto, maisto tiekimo ir kailių pramonės atstovai. 

 

Jau beveik pusmetis, kai pasaulis prakalbo apie finansų ir ekonomikos krizę. Iš pradžių manyta, kad, nors ir patyrus recesiją, krizę pavyks ištverti visoms pasaulio šalims. Tačiau pirminės prognozės nepasitvirtino.

 

Sausis bus paskutinis mėnuo šiais metais, kai kainų indeksas Lietuvoje šoktelėjo į viršų, sako „Swedbank“ analitikai.

 

Nekilnojamojo turto rinkai išgyvenant krizę, butų ir namų pardavėjai išradingai kuria pirkėjų pritraukimo programas. Pasitelkę visas įmanomas rinkodaros paslaptis pardavėjai skatina pirkti dvejojančius pirkėjus.

 

Keletą metų AB „TEO LT“ akcijos pradedantiesiems investuotojams buvo kaip skydas. Kompanija, mokanti solidžius dividendus, šiuo metu turi apie 35 proc. smulkiųjų akcininkų.

 

Stipriųjų gėrimų pramonė yra antra pagal dydį mokesčių mokėtoja Lietuvoje (2008 m. sumokėta apie 1 mlrd. Lt., įskaitant 696 mln. Lt akcizo).

 

Praeitos savaitės pabaigoje oficialiai pristatytas šalies ūkio skatinimo planas, kurio vertė siekia iki 5 mlrd. litų. Beveik 2 mlrd. litų merdinčiam ūkiui gaivinti Vyriausybė tikisi gauti iš šalies komercinių bankų.

 

Indeksams „Dow industrials“ ir S&P’s sausį pasiekus rekordines žemumas, investuotojai tikėjosi lengviau atsikvėpti prieš šios savaitės neigiamų pranešimų bangą. Deja, jiems to padaryti nepavyks, praneša CNN.

 

2008 m. Lietuvos komercinių patalpų rinkoje didžiausius pokyčius patyrė biurų rinka: ne tik krito biurų nuomos kainos, bet ir ženkliai smuko biuro patalpų užimtumo rodikliai.

 

Pasaulį užplūdusi finansų krizė, prasidėjusi nuo JAV, visgi nesiruošia greitu laiku pasitraukti.Nors didžiosios pasaulio valstybės viena po kitos vis prabyla apie finansų sistemos gelbėjimo planus, tačiau šiai dienai šių planų realaus poveikio dar nepajuto nė vienos šalies ūkis.

 

Europos integracijos ekspertas Darius Žeruolis, šiuo metu dirbantis Kijeve (Ukraina), vertindamas pasibaigusį Rusijos–Ukrainos dujų ginčą, kurį, pasak jo, „pralaimėjo visi“, įžvelgė ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, tarpininkų panaikinimą.

 

Metų pradžia vis dėlto pateikė daugiau neigiamų siurprizų nei teigiamų. Akcijų rinkos riedėjo žemyn daugiausiai dėl prastėjančios pasaulio ekonomikos padėties ir fiksavo kelių procentų mėnesinį nuosmukį.

 

Išankstiniais duomenimis, 2008 m. bankrotas buvo paskelbtas 928 įmonėms, t. y. 53,1 procento daugiau, palyginti su praėjusiais metais.

 

Įdarbinimo agentūrose, siūlančiose darbą užsienyje, nuo Naujųjų metų netyla skambučiai. Situacija tampa panaši į 2005-uosius, kai žmonės darbo vietos laukdavo ne savaitėmis, o mėnesiais.

  XIX a., kai imperialistinės Europos galybės dalijosi pasaulį, vienintelė visoje Pietryčių Azijoje Siamo karalystė (dabartinio Tailando pirmtakė) netapo Britanijos arba Prancūzijos kolonija. Tailando piliečiai ir šiandien tuo didžiuojasi.

 

Žiniasklaida, kaip ir bet kuris kitas socialinis institutas, turi savo tikslą. Visuomenės informavimo priemonės siekia paprasto ir aiškaus dalyko – maksimizuoti visuomenės dėmesį. Tai galima įgyvendinti pasitelkiant nesudėtingą logiką.

 

Pastaraisiais metais vyravusi nuostata „plėtra – bet kokia kaina“ dabar atsirūgsta labai neskaniai.

 

Galima tik pavydėti Amerikai, kur kas anksčiau krizės apimtai, tačiau ir vilties prezidentą jau turinčiai. Kas ir kada mums grąžins normalesnį gyvenimą, nei turime dabar?

 

Analizuojant praėjusių metų bendras nekilnojamojo turto (NT) kainų tendencijas Lietuvoje, pastebėta, kad krito tiek parduodamų, tiek nuomojamų objektų kainos.

 

Taigi, dar viena globali spekuliacinių investicijų puota baigta, finansų tūzai skirstosi (kas į pensiją, kas cypėn, kas prie įprastų darbų), atėjo laikas vyriausybėms imtis tvarkyt patalpas ir dengti nuostolius patalpų savininkams ir jų kaimynams.

 

Po šių metų sausio pabaigoje atliktos duomenų suvestinės, Centrinės hipotekos įstaiga teigia: 2008 m. įregistruota daugiausiai turto arešto aktų per visą Turto arešto aktų registro veiklos laikotarpį.

 

Šiemet kaip niekad anksčiau per pastaruosius metus verslas ir gyventojai yra linkę skaičiuoti kiekvieną išleidžiamą centą. 

 

Lietuva 2008 m. pabaigoje žengė pirmąjį žingsnį į recesiją ir išliks joje mažiausiai 2 metus, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.

 

Šiandien niekas neabejoja, kad didžioji finansų krizė, prasidėjusi JAV ir išplitusi visame pasaulyje, nemaža dalimi buvo paskatinta sisteminių amerikietiškos rinkos ekonomikos klaidų.

 

Sprendimas atsisakyti mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius sukūrė naują problemą – iš kur gauti 300 mln. Lt, kuriuos buvo tikimasi surinkti į valstybės biudžetą?

 

Dėl gilesnės, nei tikėtasi, pasaulio ekonomikos recesijos neapibrėžtumas akcijų rinkose gali išlikti ilgiau, o atsigavimas nusikelti iki 2009 metų pabaigos, teigia AB „Finasta“ analitikai.

 

Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dažnai buvo girdimos kalbos, kad šiuo metu pirkti NT dar neapsimoka, dar, esą, reikia laukti pavasario, nes tada dar labiau nukrisią kainos ir tik tada jau būsią verta įsigyti norimą turtą.

 Amerikos prezidento galia yra didžiausia pirmaisiais prezidentavimo metais. Žmonės juo pasitiki, Kongresas labiau linkęs bendradarbiauti.

 

Pasaulis susidūrė su didžiausia nuo pat II pasaulinio karo pabaigos ekonomine krize.

 

Praėjusių metų pasaulio ekonomikos ir finansų rinkas užklupę neramumai šiemet mažiausiai paveiks tuos, kurie kaups lėšas nuosekliai, periodiškai ir ilgą laiką, tvirtina Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atstovai.

 

Per praėjusius metus bankrutavo 13 nekilnojamojo turto bendrovių. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2007 metais toks likimas ištiko tris kartus  mažiau įmonių – tik 4.

 Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea“ analitikai jau šių metų antroje pusėje prognozuoja ekonominių procesų suaktyvėjimą svarbiausiose pasaulio ekonomikose.

 

2009 metais gyventojams ypač svarbu išmokti tvarkyti asmeninius finansus ir vesti namų buhalteriją, sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

 

Praeitą savaitę UAB „Investment House“ apskundė teismui VPK sprendimą skirti šiai bendrovei 100 000 litų baudą už veiklą be licencijos.

 

Sausio pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 122 tūkst. žmonių arba 5,7 proc. visų šalies dirbančiųjų. Tuo tarpu išankstinėmis Lietuvos darbo biržos direktoriaus Vido Šlekaičio prognozėmis, šių metų nedarbo lygis Lietuvoje gali išaugti iki 8-10 proc.

 

Praėjusieji metai finansiškai sunkiausi buvo transporto, nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose dirbančioms įmonėms. Šiose dviejose srityse veikiančios įmonės sudarė net apie 60 proc. visų verslo skolininkų.

 

Kai kurioms įmonėms ypač supaprastinus paskolų išdavimo procedūras, pasitaiko atvejų, kai jas paima ir psichiškai neįgalūs asmenys.

 

Pasaulio ekonomistai dar neseniai prognozavo, kad apie 2050 m. sparčiai besivystančių šalių (emerging markets) – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Meksikos – ekonomika pasivys dabartinį Didįjį aštuonetą.

 

Europos Parlamento plenariniame posėdyje iškilmingai paminėtas bendros Europos valiutos – euro – dešimtmetis.

 

A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nutarė įvesti naujus mokesčius už automobilius. Atrodo, jog šių mokesčių įvedimo priežastis tokia – jei gatvėse daug automobilių, reiškia žmonės dar turi pinigų.

 

Per metus butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose nukrito. Tai pastebėta išanalizavus nuo 2007 m. gruodžio didžiausiame NT portale aruodas.lt publikuotų skelbimų apie parduodamus butus kainų statistiką.

 

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius.

 

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius.

 

Į darbo biržas gruodį kreipėsi 28,2 tūkst. žmonių – dukart daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Tuo metu siūloma buvo tik 10 tūkst. darbo vietų.

 Daugiau kaip pusė milijono Verslosavaite.lt lankytojų praėjusiais metais labiausiai domėjosi informacija apie nekilnojamąjį turtą ir tauriųjų metalų kainas.

 

Ekonominė krizė ir pinigų stoka pernai finansines institucijas skatino sparčiai didinti palūkanų už indėlius normas. 

 

Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius.

 

Po daugiau nei dvi savaites trunkančių kovų pradeda po truputį pradeda ryškėti galimų paliaubų kontūrai, tačiau vis dar lieka neaišku, kur gali nuvesti tokia klupinėjanti diplomatija.

 Finansų analitikai perspėja, kad 2009-ieji Lietuvai bus labai sunkūs, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis tam tikrų atsigavimo požymių.

 

Ekonominė krizė skaudžiai smogė automobilių pardavėjams Lietuvoje. Tai rodo staigus naujai įregistruotų transporto priemonių skaičiaus sumažėjimas lapkričio mėnesį.

 

Dėl įsiskolinimų už dujas Rusijos kompanija „Gazprom“ eilinį kartą Naujuosius Metus pasitiko ne siūlydama Ukrainai taurę šampano, o užsukdama „dujų kranelį“. 

 

Auksas 2008 metais brangsta aštuntus metus iš eilės. Ekspertai prognozuoja, kad teigiama kainų dinamika išliks ir kitais metais.

 

Brangstantys energetiniai ištekliai ir prognozuota rekordinė infliacija, truputį temdę nuotaikas pasitinkant Žiurkės metus dabar, laukiant Jaučio, atrodo tik žiedeliai.

 

Baigėsi metai. Dar daugiau sužinojom, dar labiau padidėjo mūsų galimybės žinoti. Todėl pasaulis kiekvieno iš mūsų akyse stoja vis sudėtingesnis, įvairesnis, sunkiau prognozuojamas, o dėl to – ir tarsi grėsmingesnis.

 

Verslosavaite.lt skaitytojai pasidalijo į dvi beveik lygias stovyklas: vieni palaiko naująją mokesčių sistemą, kiti ją negailestingai kritikuoja.

 

Palydint 2008 metus žmonija norom nenorom į savo namus įsileidžia ne susitaikymą, taiką ir harmoniją, o lėktuvų keliamą staugimą, po kurio seka bombų sprogimai ir mirštančių bei sužeistų žmonių klyksmas.

 

Daugelis gamintojų tebetobulina ekologiškai švaresnes – hibridines technologijas, dar „žalesnė“ (su nuline tarša) automobilių pramonės vystymosi kryptis – elektromobilių tobulinimas ir bandymas paversti serijiniais.