Bankų analitikai 2008 metams prognozuoja nuosaikų ekonomikos augimo lėtėjimą. Tikimasi, kad auganti infliacija palaipsniui mažins verslo ir vartotojų optimizmą, tuo pačiu ir vartojimo augimą. Bankų analitikų teigimu, kuo greičiau pradės lėtėti BVP augimas vartojimo sąskaita, tuo lengvesnis „nusileidimas“ lauks ekonomikos.

 

Neseniai Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę, netgi glaudžius ryšius su šiai erdvei nepriklausančiomis šalimis palaikantys verslininkai tikisi iš to naudos. Vežėjai džiaugiasi mažėjančiais trikdžiais pasienyje, o kurortų verslininkai laukia didesnio užsieniečių susidomėjimo.

 

Spekuliacijos akcijų rinkose vis labiau populiarėja tarp jaunų žmonių kaip laisvalaikio pomėgis. Finansų maklerių teigimu, iš spekuliacijų praturtėti įmanoma, bet jos tampa vis rizikingesnėmis, todėl saugiau rinktis ilgalaikį investavimą, užtikrinantį stabilesnes pajamas.

 

Pasak Verslosavaite.lt kalbintų specialistų, verslą geriausiai parduoti tada, kai visos idėjos yra pilnai įgyvendintos, o patį pardavimo procesą reikėtų patikėti šios srities profesionalams. Perkant verslą patariama rinktis sparčiausiai augančias įmones.

 

Pasaulyje jau kelis dešimtmečius populiarūs nemokami laikraščiai pamažu randa nišą bei lojalų skaitytoją ir Lietuvoje. Verslosavaite.lt domėjosi, ar galėtų šalies skaitytojai artimiausiu metu sulaukti dar vieno nemokamo laikraščio ir kokios šio verslo perspektyvos.

 

Įmonių jungimas – priešnuodžiai verslo stagnacijai. Šio vaisto griebiamasi ir norint kuo greičiau užimti didesnę rinkos dalį, sėkmingiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pašnekovų teigimu, jungimai dažniausiai nenusiseka jei visas dėmesys nukreipiamas tik į laukiamą naudą, ignoruojant jungiamų įmonių integravimo metu iškilusias problemas.

 

„Aš galiu. O tu?“ , - telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ metė iššūkį rinkai pristatydama naują prekės ženklą. Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Bitės“ atstovai pristatė ne tik naują verslo strategiją, bet ir žaismingas akcijas klientams.

 

Bankai taikosi prie išlaidaujančių tautiečių poreikių – kreditinių kortelių savininkams per parą leidžiama išleisti tris kartus didesnes sumas. Taupesnius debetinių kortelių savininkus irgi bandoma sudominti šiomis daugiau galimybių suteikiančiomis kortelėmis. Jau veikia paslauga, leidžianti įnešti pinigus į sąskaitą per bankomatą.

 

Atnaujinta Verslosavaite.lt skiltis „Apie mus“, kurioje nuo šiol – dar išsamesnė informacija apie portalą.

 

Rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen Baltics“ duomenimis, jau keletą metų rinkoje dominuoja didieji prekybos centrai. Dėl jų plėtros iš rinkos išstumiami smulkieji verslininkai. Mažmeninei prekybai koncentruojantis didžiuosiuose prekybos centruose, vartotojams sumažėja galimybės gauti kokybiškų prekių už prieinamą kainą.

 

Išaugusios išlaidos reklamai rodo, kad Lietuvoje prekės ženklo arba, kitaip tariant, „brendo” (angl. „brand“) svarba rinkoje vis didėja. Vis dėlto Lietuvoje prekės ženklai nėra įvertinti pinigais arba ši informacija viešai neskelbiama.

 

Lietuvoje kovoti už savo teises streikuojant vis dar nelabai įprasta, tačiau Vakarų šalyse tokia protesto forma yra naudojama gana dažnai. Aktyviai streikavę ir didesnių atlyginimų reikalavę mokytojai parodė, kad streikai Lietuvoje dar nepamiršti. 

 

Lietuvos darbo biržos specialistai pastebi teigiamą tendenciją – pernai perpus sumažėjo ilgalaikis nedarbas. Vis dėlto šalies darbo rinkoje gausu ir bedarbių, ir laisvų darbo vietų.

 

Rinkos ir visuomenės tyrimų kompanijos  „TNS Gallup“ duomenimis, televizijų žiūrimumas mažėja, o TV reklamos rinka auga. Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę žiūrėti reklamų ir stengiasi jų išvengti, perjunginėja kanalus, kai tik pasirodo reklama.

 

Europos šalims pradėjus importuoti pigią medieną iš už Atlanto tai palietė ir lietuvišką medieną eksportuojančias įmones. Rinkoje susidarė žaliavos perteklius, krito kainos.

 

Finansų analitikai teigia, kad Lietuvos rinkoje priežastinio ryšio tarp infliacijos ir tiesioginių užsienio investicijų nėra, bet ji vis tiek veikia investuotojų sprendimus.

 

Pastaruoju metu bankai pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų ir bando juos prisivilioti iš konkurentų, siūlo mažesnes banko maržas ir kitas kuo palankesnes sąlygas. Esant tokiai situacijai, bankai turės susitaikyti su mažesniais pelnais.

 

Įmonės įvertinimas ilgas ir nepigus procesas. Tačiau visą ar dalį verslo parduoti ketinantiems verslininkams ši paslauga yra labai reikalinga.

 

Pastaruoju metu keletas garsiai nuskambėjusių rasistinių incidentų ir neseniai atliktos apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje stiprėja priešiškumas užsieniečiams, ypač tamsesnės odos spalvos. 

 

Kredito unijos labiausiai traukia mažas pajamas gaunančius žmones bei studentus, nes aptarnavimo mokesčių beveik nėra ir siūlomos palankios sąlygos taupyti bei imti kreditą.

 

Finansų analitikai teigia, kad „Utenos trikotažo“ akcijų kaina krenta, nes investuotojai nepasitiki šia bendrove. Pastaraisiais metais jų akcijų kaina krito nuo beveik 7 iki 3 litų. Dabar akcijos kaina rinkoje yra maždaug du kartus didesnė už buhalterinę jos vertę.

 

Naftos kainos didėja, dolerio vertė mažėja. Nors finansų analitikai teigia, kad naftos kainoms doleris daro didelę įtaką, bet tai ne vienintelė priežastis, kuri kelia naftos kainas į rekordines aukštumas.

 

Tinklinis marketingas – verslas, kurį vieni vadina „sektomis“, kiti gira, teigdami, kad tinklinio marketingo firmoje galima nevaržomai siekti karjeros ir uždirbti priklausomai nuo noro bei poreikių.

 

Pieno perdirbimo bendrovėse šiuo metu susiklosčiusi gana sudėtinga situacija. Prieš kelias savaites paskelbti bendrovių rezultatai patvirtino, kad šie metai joms bus prastesni nei praėjusieji, bendrovės patirs didelius nuostolius.

 

Nors pastaruoju metu vairuotojai ir vežėjai skundžiasi smarkiai išaugusiomis degalų kainomis, jų vartojimas ne mažėja, bet didėja.

 

Praeitą savaitę žiniasklaidoje paskelbta informacija apie „žvėriškus“ maisto produktų antkainius sukėlė visuomenės pasipiktinimą, tačiau specialistai teigia, kad žurnalistų padarytos išvados buvo „per drąsios“.

 

Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs.

 

Vis daugiau įmonių dėmesį ir lėšų skiria ekologijai. Lietuvoje prasidėjus įvairioms ekologinėms akcijoms žmonės skatinami neteršti gamtos, rūpintis savo ir kitų sveikata bei taupyti žemiškuosius išteklius.

 

Bendrovės, teikiančios lizingo paslaugas juridiniams asmenims jaučia verslo apimčių sumažėjimą, jos skatina verslininkus investuoti į produktyvumą, efektyvumą, o ne į plėtrą.

 

Agentūrų, padedančių susitvarkyti naujoms įmonėms dokumentus, teigimu, žmonių entuziazmą kurti verslą labiau nei lėtėjanti ekonomika mažina valstybės sudarytos sąlygos.

 

Nors Tarptautinis valiutos fondas skelbia apie pasaulinę paskolų rinkos krizę ir apie pasaulio bankų patirtus didelius nuostolius, Lietuvos bankai šios krizės beveik nejaučia.

 

Frazę „lėtėjanti ekonomika“ jau kurį laiką galima išgirsti beveik kiekvieną dieną ir juo bandoma paaiškinti įvairius ekonominius procesus, įmonių pardavimų mažėjimus, žmonių pesimizmą.

 

Australijos verslo ir ekonomikos universiteto „Monash“ profesorius, emocinio „brandingo“ specialistas Michaelas Morrisonas rugsėjo mėnesį atvyksta į Lietuvą skaityti paskaitos.

 

Lietuvos pieno gamintojai, kooperatyvai ieškodami išeičių iš esamos situacijos kuria planus kaip boikotuoti mažiausiai ūkininkams mokančią pieno perdirbimo bendrovę, kaip patiems eksportuoti pieną ir kaip pasistatyti savo pieno perdirbimo bendrovę.

 

Paskutiniuosius 10 metų nuolat trumpėjęs darbo laikas vėl pradėjo ilgėti. Dažnas Europos gyventojas dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę.

 

Nors Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pateiktuose duomenyse atsispindi draudimo kompanijų sumažėję pelnai, didžiosios Lietuvos draudimo įmonės skaičiuoja didėjančius pelnus.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas mažinti minimalų darbo užmokestį sukėlė profesinių sąjungų pyktį ir paskatino prisiminti kitas neišspręstas problemas. Darbdavių atstovai tikina, kad jų padėtis – taip pat nelengva.

 

Vakare važiuojant per miestą dažnai galima pastebėti apleistas, vos „rusenančias“ šviečiančias iškabas, kurios ne gerina, bet gadina įmonės įvaizdį.

 

Lėtėjant ekonomikai vis dažniau išgirstame apie įmonių bankrotus. Nors atrodo, kad bankrutavusių įmonių skaičius turėjo išaugti, bet jis atvirkščiai – sumažėjo.

 

JAV vyriausybės gelbėjimo planas yra ne pirmas istorijoje. Pinigines „injekcijas“ savo rinkoms suteikė Švedija ir Japonija nekilnojamojo turto krizių metu.

 

Biržų indeksams nukritus iki neregėtų žemumų investuotojai puola į paniką, o finansų analitikai laukia geresnių naujienų ir atsigaunančio investuotojų pasitikėjimo.

 

FMĮ „Finhill“ analitikai teigia, kad šiuo metu investuotojams pravartu papildyti savo akcijų portfelius „Ūkio banko“ ir „Šiaulių banko“ akcijomis.

 

Lėtėjant ekonomikai matomas tik nežymus infliacijos mažėjimas. Analitikų manymu, tam įtakos turi infliacijos inertiškumas, energetinių išteklių kainų didėjimas.

 

„Vilniaus diena“ praėjusią savaitę rašė, kad „Vilniaus autobusai“ yra atsidūrę ties bankroto riba ir neranda banko, galinčio jiems suteikti paskolą.

 

Nekilnojamojo turto bendrovės teigia, kad dabar – palankus metas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tai linkę daryti ir turintieji „laisvų“ pinigų.

 

Naujosios valdančiųjų koalicijos ketinimai keisti mokesčių tarifus ir naikinti PVM lengvatas sulaukė didžiulės kritikos iš šalies verslininkų.

 

Specialistai teigia, kad ekologiškas verslas ir Lietuvoje gali duoti naudos, tačiau perspėja, kad teigiamų rezultatų galima tikėtis tik nuoširdžiai ir nuosekliai jas įgyvendinant.

 

Mokesčių lengvatų galintys netekti verslininkai suskubo skambinti pavojaus varpais, teikdami, kad mokesčių didinimas sužlugdys jų verslus. Tačiau ekspertai perspėja, kad situacija turės keistis.

 

Mūsų protus užvaldanti krizė baigia užkariauti atokiausius sąmonės kampelius. Kartu ji tampa galingu prekiniu ženklu, kuriuo naudojasi visi, kas tik gali.

 

Lapkritį Lietuvoje pirmą kartą nuo 2006 metų užfiksuota defliacija. Finansų analitikai prognozuoja, kad žymaus kainų kritimo tikėtis neverta, tačiau infliacija bus mažesnė.

 

Andriaus Kubiliaus vyriausybės programa okupavo viešąją erdvę. Bene pirmąkart yra apie ką kalbėti – tokia ji konkreti ir agresyvi, taip stipriai remiama galingos parlamentinės jėgos ryžtu ją įgyvendinti.

 

Šių metų pradžioje Verslosavaite.lt kalbinti ekonomistai ir verslo pasaulio atstovai gana tiksliai numatė 2008-aisiais laukiančius sunkumus.