VersloSavaite.lt nuotr.

Tiesa, reikia pastebėti, kad per pastaruosius šešerius metus šis skaičius augo. 2008 m. atliktos apklausos duomenimis būstus apdraudę teigė 25 proc. šalies  Lietuvos gyventojų.

Net 70 proc. gyventojų iki šiol nėra apdraudę savo namų sienų nei namuose esančio turto. Už jo sugadinimą ar praradimą nuostolius tektų dengtų iš savo kišenės.

Didžioji dalis žmonių, pasirūpinusių draudimu, dažniausiai draudžia ir nekilnojamąjį turtą, ir namuose esančius daiktus – tokių yra apie 18 proc. Dar 12 proc. gyventojų draudžia tik nekilnojamąjį turtą, t.y. tik pastato konstrukcijas, bet ne namuose esančius daiktus.

„Tyrimas parodė, jog nekilnojamojo turto draudimo lygis mūsų šalyje nuosekliai auga, bet ne taip sparčiai, kaip galima būtų tikėtis. Mūsų šalies žmonėms tai reiškia nemenkus finansinius nuostolius nelaimingų atsitikimų atvejais, kuomet nuostolius kompensuoja pats nukentėjęs žmogus, o ne draudimo bendrovė. Nesame turtinga šalis ir vis dar neišmokstame pasirūpinti savo sukaupto turto apsauga“, - sakė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis pabrėžė, kad finansiškai labiau išprusę gyventojai gerokai dažniau draudžia turtą. Savo namus dažniau yra apdraudę didesnes pajamas turintys žmonės su aukštesniu išsilavinimu, verslininkai ir verslo vadovai.

 „PZU Lietuva“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Susiję straipsniai:

• „Swedbank“ teiks privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą
• Paspirtukų ir žoliapjovių draudimas: nuo ko tiksliai apdraus ir kam jis bus reikalingas?
• Norintys neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių išaiškinami ir po kelerių metų
• Draudimas nuo vėžio – papildoma apsauga nelaimės atveju
• Verslas vis dažniau žvalgosi į draudimo brokerių naudas