Kaip grybai po lietaus dygsta lengvai ir greitai nedideles paskolas teikiančios įmonės. Kuriama iliuzija, kad tai patogus būdas gauti pinigų šventiniams pirkiniams. Psichologo Artūro Deltuvos nuomone, kreditais susidominčius lietuvius kartais galima palyginti su badaujančiaisiais – ir vieni, ir kiti bijo, kad ir vėl susidurs su nepritekliumi.

Turbūt jau visi puikiai įsiminė reklamą, kai į banką atėjęs klientas šūsnį šimtinių gauna vos paspaudęs vieną mygtuką. Į kokius žmones orientuota tokia reklama? Ką bandoma ja pasiekti?

Reklama orientuota į norinčius daugiau, nei jie šiuo metu gali, negalinčius įgyvendinti savo norų žmones. Tokios reklamos sukuria įspūdį, kad pagaliau bus galima patenkinti jau kurį laiką spaudusį poreikį. Jos gali sukelti ir entuziazmo, išsilaisvinimo nuo įtampos jausmą.

Prieš priimdami sprendimą, ne visi susimąsto apie ilgalaikes pasekmes. Jei susimąsto, tai sprendimas priklauso nuo to, kokiu scenarijumi įtikima – optimistiniu ar pesimistiniu. Pesimistiniai scenarijai, negatyvios jų pačių ar kitų žmonių patirtys stabdo nuo apsisprendimo susivilioti pasiūlymu, optimistiniai scenarijai ir teigiamos patirtys – priešingai.

Yra žmonių, kurie lengvabūdiškai skolinasi ir perka jiems iš tikrųjų net nereikalingus daiktus. Kas gali skatinti tokį elgesį?

Paprasčiausiai jiems patinka tai daryti ir jie turi teisę taip „linksmintis“. Toks iracionalus pirkimas gali būti ir daugiau ar mažiau įsišaknijusios priklausomybės nuo pirkimo proceso išraiška. Pirkimas sukelia malonų pojūtį, prie kurio priprantama, o pirkimo momentas gali sukelti ir laikiną visagalybės jausmą.

Šio malonaus pojūčio išgyvenimas gali tapti ašimi, apie kurią pradeda suktis visas žmogaus gyvenimas. Kaip ir su kitomis priklausomybėmis, norint vėl patirti tą patį pojūtį, reikia vis didesnio dirgiklio, vis reikšmingesnio pirkinio – geresnio telefono, mašinos, buto, namo, lėktuvo, kosminio laivo ir taip gali būti iki begalybės. Kartu pirkimas išlaisvina nuo nepatenkinto poreikio keliamos įtampos, kuri kelia nemalonius pojūčius.

Kaip ir su visomis priklausomybėmis, kuo lengviau gauti „narkotikų“, šiuo atveju pinigų, tuo lengviau įsisukama į priklausomybę didinančią spiralę.

Ar galima tokį skolinimąsi ir pirkimą pavadinti lietuvių nacionaliniu bruožu, kai stengiamasi konkuruoti su kaimynu dėl geresnio automobilio, naujesnio telefono ar didesnio buto?

Nemanau, kad tai tik lietuvių būdo bruožas. Tokia konkurencija pastebima visur. Tačiau lietuviai turi vieną esminį bruožą – juos galima palyginti su badaujančiu žmogumi. Staiga pavalgyti gavęs toks žmogus greitai priauga svorio, nes organizmas kaupia maistines medžiagas, kadangi bijo, kad greitai vėl teks patirti badą.

Panašiai ir su skolinimusi, nes ne taip seniai dauguma lietuvių gyveno gana skurdžiai, o staiga suteikus galimybę gauti pinigų, ja stengiamasi pasinaudoti. Žmogus nesijaučia finansiškai saugus ir bijodamas, kad vėliau nebus pinigų, ima paskolas.

Ką galėtumėte patarti kreditus imti skubantiems žmonėms?

Norėčiau priminti, kad reklamos, skatinančios kuo greičiau ir daugiau skolintis, taip pat ir raginimai pirkti prieš šventes gundant nuolaidomis, kurios būna tik švenčių laikotarpiu, yra gudrus prekybininkų triukas. Tokiomis reklamomis trumpinamas žmogaus susimąstymo laikas, pardavėjas siekia, kad pirkėjas net nespėtų susimąstyti, ar jam to iš tikrųjų reikia.

Galima netgi pasakyti, kad esame truputį žiurkės ir truputį žmonės. Truputį žiurkės, nes turime įgimtą savybę bėgti nuo nemalonių pojūčių, įtampų, tačiau kaip išprotėję lekiame paskui malonius pojūčius, stengiamės daryti viską, kad jų patirtume vis daugiau ir intensyviau. Truputį žmonės, nes kartais sugebame gyvenimą valdyti ne beprotiškoje malonumo siekimo – nemalonumo vengimo skalėje, o rinktis ir gyventi pagal prasmės kriterijų.

Tas pats ir su pirkimais. Skolinimosi galimybė savaime nėra nei gėris, nei blogis. Viskas priklauso nuo to, su kokia intencija suteikta galimybe naudojamės – tenkiname priklausomybę, iracionalią aistrą ar išreiškiame save kaip kūrėjus, sugebančius rizikuoti ir spręsti problemas. Todėl prieš priimant bet kokį sprendimą pirmiausia reikia sustoti ir pagalvoti.

Į viršų