Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad žemės sklypų kainos neturėtų kristi. Nors rinkos aktyvumas kai kuriuose sektoriuos yra sumažėjęs, bet statistinis kainų kritimas nėra fiksuojamas.

„Žemės sklypų kaina galėtų sumažėti tik tuo atveju, jei rinkoje padidėtų žemės sklypų pasiūla. Šiuo metu to tikrai nenusimato, nes žemės ištekliai yra riboti“, - Verslosavaite.lt teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ rinkodaros direktorius Darius Dulskis. 

Kainas veikia pasiūlos ir paklausos santykis

„Nors sandorių nėra sudaroma daug, tačiau naujos statybos individualiųjų namų likvidumas nėra sumažėjęs. Žemės sklypų rinkai didžiausią įtaką daro bendrųjų planų sprendiniai ir galimybės pradėti nuosavo būsto statybą.

Galima būtų prognozuoti, kad individualiųjų namų ir namų valdų kainos galėtų išlikti nepakitusios, jeigu rinkai nebūtų pasiūlyta daug tokio tipo gyvenamojo ploto arba suformuotų namų valdų, o tolimesnė rinkos situacija priklausytų nuo paklausos ir pasiūlos santykio“, - Verslosavaite.lt teigė nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.

Nebaigta žemės reforma, nesudaryti bendrieji planai, nereglamentuotas galimas žemės panaudojimas žemės rinką stabdo ir netgi daro ją investuotojams rizikinga.

Brangiausi sklypai – Vilniuje

VĮ Registrų centro duomenimis, brangiausiai parduodama didžiuosiuose miestuose –daugiaaukščių ir komercinės paskirties statybai – skirta žemė, o pigiausia – nepaklausiose, neišvystytose kaimiškose teritorijose. Pigiausi žemės sklypai yra Didžiasalio, Naujosios Akmenės miestuose.

UAB „Hanner“ pardavimų projektų ir rinkodaros skyriaus vedėja Jurgita Bažanovienė Verslosavaite.lt teigė, kad brangiausi sklypai yra Vilniaus prestižiniuose mikrorajonuose: Centre, Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Užupyje bei Žvėryne.

„Brangiausiai parduodama žemė yra ten, kur pagal Vilniaus bendrąjį planą yra numatytas didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas. Didelę įtaką žemės kainai daro miesto plėtros kryptys ir investicijos į konkrečią vietovę“, - teigė „Inreal“ atstovas M. Šimkus.

Žemės ūkio paskirties sklypai – iki 3 mln. už ha

VĮ Registrų centro ekspertai Verslosavaite.lt pateikė naujausius šių metų pirmojo ketvirčio duomenis. Pagal juos, už žemės ūkio paskirties sklypo hektarą gali tekti pakloti nuo 1500 iki 3 000 000 Lt/ha, žemės, naudojamos prekiniam ūkiui, vidutinė kaina – apie 3000 Lt/ha.

Gyvenamosios teritorijos žemės kaina kinta nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. Lt/a, pramonės ir sandėliavimo – nuo 80 iki 200 tūkst. Lt/a., komercinės paskirties kaina – nuo 150 iki 500 tūkst. Lt/a.

Registrų centro duomenimis Palangoje žemės kainos priklauso nuo vietos, atstumo iki jūros, numatyto panaudojimo bendrajame ir detaliuose planuose, teritorijos infrastruktūros išvystymo. Sklypai čia kainuoja nuo 15 iki 150 tūkst. Lt/a.

NT agentūros „Inreal“ naujausiais duomenimis, kainos Palangoje siekė iki 300 000 Lt/a.

„Palangoje gyvenamosios paskirties sklypai vidutiniškai kainavo 70 000–300 000 Lt/a, žemės ūkio paskirties – 10 000–20 000 Lt/a“, - teigia M. Šimkus.

Registrų centro duomenimis Druskininkų kurorte žemės sklypų kainos yra nuo 7 000 iki 60 000 Lt/a, o Birštone – nuo 1 800 iki 20 000 Lt/a.

Žemės sklypų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Pasak „Inreal“ atstovo M. Šimkaus, Vilniaus prestižiniuose rajonuose gyvenamosios paskirties žemės sklypų kaina 2008 metų pirmąjį ketvirtį buvo nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. Lt/a. Kituose mikrorajonuose žemės kainos mažesnės – 70–200 tūkst. Lt/a.

Kaune brangiausi gyvenamosios paskirties žemės sklypai yra centrinėje miesto dalyje. Jų kainos yra nuo 70 iki 150 tūkst. Lt/a, komercinės paskirties – 90–250 tūkst. Lt/a. Netoli miesto centro esančiuose mikrorajonuose gyvenamosios paskirties žemės sklypai vidutiniškai kainavo 30–60 tūkst. Lt/a.

Klaipėdos Centre bei Senamiestyje gyvenamosios paskirties žemės sklypai vidutiniškai kainavo 80–180 tūkst. Lt/a, komercinės paskirties – 150–260 tūkst. Lt/a. Kituose mikrorajonuose žemės kainos mažesnės: gyvenamosios paskirties žemės sklypai vidutiniškai kainavo 40 000–80 000 Lt/a.

Brangiausia dirbama žemė – Vidurio Lietuvoje

Tačiau toli nuo didmiesčių esančių žemės ūkio paskirties sklypų kainos žymiai mažesnės. Jos vertinamos ne tik pagal vietą, bet ir derlingumą. Hektarą žemės, galima nusipirkti ir už 5000, ir už 400 litų. Tiesa, tokia kaina pasitaiko labai retai ir tik perkant didžiulius, dešimtis ar net šimtus hektarų užimančius sklypus. Tokia žemė dažniausiai būna nedirbama, apleista, toli nuo gyvenviečių ir svarbesnių kelių.

Brangiausia dirbama žemė – Kauno, Panevėžio, Marijampolės apskrityse, nes čia – derlingiausi ir tinkamiausi žemės ūkiui sklypai.

Panašiai yra ir su nuomos mokesčiu: kur žemė kainuoja daugiau, didesnis būna ir nuomos mokestis. Jo vidurkis Lietuvoje yra maždaug 60 litų už hektarą, nors kai kur siekia ir 200–300 litų.

Kainos gali didėti

Lietuvos agrarinės ekonomikos specialistai mano, kad žemės ūkyje numatomos permainos, turėtų prasidėti net greičiau negu kitose sferose. Laipsniškai didinamos tiesioginės išmokos už dirbamą žemę padidins ūkininkų pajamas, tad žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo kainos turėtų didėti.

Manoma, kad per kelerius artimiausius metus vidutinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos bei pardavimo kainos dar gali didėti iki 50 proc.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Ar „fintech“ pakeis tradicinius bankus?
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Informacija laukiantiems siuntos – svarbiausi atsakymai
• Pajamų deklaravimas: ką svarbu žinoti investuojantiems, kaupiantiems ir besidraudžiantiems