Rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen Baltics“ duomenimis, jau keletą metų rinkoje dominuoja didieji prekybos centrai. Dėl jų plėtros iš rinkos išstumiami smulkieji verslininkai. Mažmeninei prekybai koncentruojantis didžiuosiuose prekybos centruose, vartotojams sumažėja galimybės gauti kokybiškų prekių už prieinamą kainą.

Rinkoje vietos dar yra

Verslosavaite.lt kalbinti mažųjų prekybos centrų atstovai teigė, kad, norėdami nebankrutuoti, jie turi ieškoti savo nišos arba steigti didelius prekybos centrus tam tikrame regione.

„Smulkieji prekybininkai turi patys rasti unikalią nišą rinkoje, pavyzdžiui, prekiauti gaminiais, kurių nėra didžiųjų prekybos tinklų lentynose, taip pat būtina suteikti vartotojams daugiau galimybių rinktis“, - teigė pašnekovai.

UAB „Norfos mažmena“ ryšių su visuomene atstovas Darius Ryliškis teigė, kad nebuvo lengva atidaryti naują prekybos tinklą, nes dabartiniai didieji prekybos tinklai, „Maxima LT“ ir bendrovės „Palink“ valdomas „Iki“ prekybos tinklas, jau buvo išsikovoję palankias pozicijas rinkoje.

„Kad iš smulkiųjų prekybininkų taptume vienu iš didžiausių prekybos centrų tinklu Lietuvoje prireikė dešimt metų“, - sakė D. Ryliškis.

UAB „Norfos mažmena“ yra trečia šalyje pagal valdomų parduotuvių skaičių. Bendrovę, valdančią  111 parduotuvių, lenkia tik „Maxima LT“ ir „Palink“.

Moralios priemonės išlikti

Mažųjų prekybos centrų tinklų atstovai tikina, kad specialių „kovos“ priemonių prieš didžiuosius prekybos tinklus nėra imamasi. Anot jų, stengiantis išlaikyti pozicijas rinkoje, naudojamos tik moralios priemonės, tačiau pripažįsta, kad ne visi prekybininkai vienodai supranta moralės pagrindą.

„Moralės pagrindas neturėtų būti tai, ką prancūzų istorikas ir filosofas Jacques Ellul pavadino „neįtikėtina pinigų galia“, kuri atlaiko kiekvieną išbandymą, kiekvieną pralaimėjimą, tarsi prekybininko mentalitetas būtų taip įsiskverbęs į pasaulio sąmonę, jog nebebūtų jokios galimybės jam pasipriešinti“, - „išlikimo“ būdus komentavo pašnekovas.

Galima pridurti, kad „Maximai LT“, „Iki“, „Norfai“ ir „Rimi“ sutarus nedirbti pirmąją Kalėdų dieną ir per Naujuosius metus, smulkieji prekybininkai nepraleido progos užsidirbti.

Didžiųjų diktatas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko nuomone, ateityje didžiųjų prekybos centrų integracija vartotojams sumažins galimybę gauti kokybiškų prekių už prieinamą kainą.

„Didžiųjų prekybos tinklų atstovai kalba, kad viską daro dėl vartotojų, tačiau akivaizdu, kad pirkėjai neturi pasirinkimo gauti kokybiškų prekių, pavyzdžiui, abejonių kelia netgi tai, iš kur atvežami vaisiai ir daržovės“, - teigė D. Arlauskas.

LVDK Vyriausybės vadovui buvo įteikusi koncepciją dėl smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo ir jo plėtros skatinimo, tačiau prekybininkams, pateikus pasižadėjimą, vadinamąjį „Garbės“ kodeksą, LVDK pasiūlymai buvo atmesti.

„Akivaizdu, kad didieji prekybos tinklai turi daugiau galios“, - teigė LVDK Generalinis direktorius.

Didžiųjų prekybos centrų padaugėjo trigubai

Ypač aktyviai didieji prekybos tinklai plėtėsi 2000–2006 metais. Remiantis „Nielsen Baltics“ duomenimis, tais metais Lietuvoje ir Estijoje parduotuvių sumažėjo 19 proc., Latvijoje – 17 proc. Lietuvoje didžiųjų prekybos centrų skaičius nuo 2000 m. išaugo trigubai, o tradicinių maisto prekių parduotuvių skaičius per šešerius metus sumažėjo apie 30 proc., privačių kioskų – net 60 proc.

Sparčiausiai plėtėsi didieji tinklai – „Maxima LT“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, kurie valdo apie du trečdalius Lietuvos prekybos rinkos.

Į viršų

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Susiję straipsniai:

• Prekybos centruose ir turgavietėse – mažiau pažeidimų
• Prekybos centrai vilioja nemokamais koncertais ir spektakliais
• Seimas priėmė prekybos centrų veiksmus ribojantį įstatymą
• „Iki“ pensininkus vilioja nuolaidomis
• „Rimi” tęsia plėtrą