Alina Zvicevičiūtė   
2008 01 02, 00:00
Po švenčių susikaupti darbui skatina atsakomybė ir tinkamas vadovų pavyzdys

J.Petronio nuotr.Po švenčių išlikusi ypatinga atmosfera vilioja bent pusdieniui atidėti darbus į šalį ir pratęsti šventes su bendradarbiais. Verslosavaite.lt kalbinti pašnekovai tikino, kad tokiu atveju gelbsti priminimai apie atsakomybę, griežtos taisyklės, tinkamas vadovo pavyzdys.

Priklauso nuo įmonės kultūros

Vienose įmonėse šventės darbo vietoje pratęsiamos kelias dienas, o kitose apsiribojama kelias minutes trunkančiu pasveikinimu. Pasak Manager.lt Vilniaus regiono vadovo bei organizacijų psichologo Antano Zališčevskio, viskas priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos srities, darbuotojų profesijos ir, be abejo, įmonės kultūros.

Pašnekovo teigimu, daug kur gajus sovietinių laikų palikimas, kai išgėrimas darbe buvo laikomas norma, tačiau situacija pamažu keičiasi – daugėja įmonių, kurių vadovai netoleruoja ilgų šventimų darbo vietose, skatina atsakingesnį požiūrį į darbą.

AB DnB NORD banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, jaučiama atsakomybė sėkmingai sukuria darbingą atmosferą darbo vietoje. Tada visi darbai atliekami kokybiškai ir laiku, o švęsti galima rasti laiko ir ne darbo metu.

Svarbus vadovo pavyzdys

A. Zališčevskio nuomone, bendras šventimas turi ir teigiamą poveikį – skatina kolektyvo sutelktumą, vieningumą, neformalų bendravimą, pavykę renginiai gerina įmonės psichologinį klimatą, tačiau tai geriau atidėti po darbo.

„Viskam yra savas laikas ir sava vieta. Intensyvus alkoholio vartojimas įmonėje darbo laiku tikrai neduoda jokio pozityvaus efekto“, - Verslosavaite.lt kalbėjo psichologas.

Pašnekovas vadovams patarė ugdyti įmonės kultūrą, tada patys darbuotojai net nepagalvos, kad galima švęsti darbovietėje.

„Kultūros ugdymas – ilgalaikis procesas. Svarbi aiški vadovo pozicija ir jo pavyzdys. Jei vadovas draus „švęsti“, bet pats elgsis kitaip – nieko gero iš to nebus“, - Verslosavaite.lt teigė A. Zališčevskis.

Gelbsti griežtesnės taisyklėsDanas Arlauskas

„Manau, kad tokių organizuotų šventimų liko nedaug, gal nebent spontaniški. Formuojasi kitokia santykių kultūra. Žmonės supranta, kad švęsti su bendradarbiais galima ir ne darbo metu, prasmingiau. Geriausia, kai įmonėje yra šventimus darbo metu darbo vietoje draudžiančios taisyklės, o darbo vietoje galima apsiriboti šampano taurės išgėrimu prieš išeinant“, - Verslosavaite.lt kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas (nuotraukoje).

Pramogos patrauklesnės nei nedideli priedai

Pasak pašnekovo, geriausia, kai vadovai kolektyvą pakviečia į restoraną, kavinę ar pažaisti boulingą, tada nelieka dingsties pratęsti šventimus darbo metu.   

D. Arlauskas pasakojo, kad darbuotojams žymiai įdomiau, kai užsakomos pramogos už įmonės ribų, nei kai ta pati suma prieš šventes duodama pinigais, nes kartais darbuotojai patenka ten, kur patys niekada nebūtų sugalvoję eiti.

„Tokios pramogos, kaip, pavyzdžiui, boulingas, gali suteikti daugiau teigiamų emocijų nei už pramogas sumokėta suma įteikta pinigais. Žmogus turi išeiti iš kasdieninės erdvės. Priešingu atveju jis negalės tobulėti, pasisemti teigiamų emocijų. Be to, taip didėja vadinamasis emocinis kolektyvo išprusimas“, - Verslosavaite.lt teigė D. Arlauskas.

Pašnekovo teigimu, pasiduodantis kolektyviniam šventimui darbo vietoje darbdavys niekada negalės pakelti savo įmonės kartelės aukščiau, nes globalizacijos iššūkiai diktuoja, kad dabar turėtų būti visai kitoks mąstymas. 

Alkoholis – mirties darbo vietoje priežastis

Švenčių pratęsimai darbo vietose dažniausiai neapseina be alkoholio, kas kenkia ne tik darbo našumui, bet ir kelia pavojų.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto parengtame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pranešime teigiama, kad alkoholio vartojimo darbe poveikio tyrimuose pabrėžiama, jog neblaivūs darbuotojai dirba prasčiau, nukenčia darbo našumas, kokybė, jo tikslumas, padidėja ūkinės – komercinės veiklos nuostoliai, konfliktų, vagysčių, pravaikštų tikimybė.

Be to, M. Plukto teigimu, nuo 2003 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pradėjo augti bei išlieka stabiliai aukštas, po maždaug 110 žuvusių kasmet.

„Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų bei drausmės nesilaikymas įmonėse įgyja katastrofiškas pasekmes. Iš esmės visas augimas vyko žuvusių darbe neblaivių darbuotojų sąskaita – jų skaičius padidėjo nuo 28 proc. 2003 m. iki 41 proc. 2007 m., o statybos sektoriaus įmonėse – iki 50 proc.“, - teigiama vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pranešime.

Į viršų

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

reklama