reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2017 08 29, 15:25
SEB analitikai: „Pasaulio ekonomikos vasara įsibėgėja“

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti.

 

Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

 

Baltijos šalys turėtų sėkmingai išnaudoti ne tik euro zonos, bet ir kitų pagrindinių eksporto rinkų sparčią plėtrą, todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuvos ir Estijos ekonomika augs 3,2 proc., o Latvijos 3,7 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

reklama

 

Po E. Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose euro zonoje politinis neapibrėžtumas gerokai sumenko, o mažesnė įtampa politinėje erdvėje įprastai yra palanki ekonomikai. Beveik dingo intriga ir dėl artėjančių parlamento rinkimų Vokietijoje nugalėtojo, todėl šių metų pabaigoje daugiau dėmesio viešojoje erdvėje sulauks ne atskirų euro zonos šalių reikalai, o valstybių vadovų susitikimai, kuriuose bus ieškoma sprendimų, kaip skatinti Europos Sąjungos (ES) integraciją.

 

Tikėtina, kad dviejų didžiausių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – vadovai pasisakys už „dviejų greičių“ ES taip dar labiau stiprindami euro zonos šalių galią ES.    

 

Darbo jėgos įsitraukimas – didesnis negu prieš 2008 metų krizę

 

Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra arti didžiausio per 30 metų pasiekto lygio. Visgi namų ūkių vartojimo mastas neauga itin sparčiai – tam įtaką daro gana lėtai didėjantis darbo užmokestis, nors  nedarbas mažėja.

 

SEB grupės analitikai sutinka, kad pastaruoju metu  nedarbo lygio ir darbo užmokesčio priklausomybė daugelyje išsivysčiusių šalių susilpnėjo ir Filipso kreivė tapo nuožulnesnė, tačiau tiki, kad darbo užmokestis toliau mažėjant nedarbui ims augti sparčiau. Svarbu tai, kad nedarbas euro zonoje mažėja dėl verslo kuriamų naujų darbo vietų, o darbo jėgos įsitraukimas jau yra didesnis negu prieš 2008 metų krizę.

 

Auganti regiono ekonomika ir teigiami ateities lūkesčiai turėtų skatinti Europos Centrinį Banką (ECB) imtis aktyvesnių veiksmų nutraukiant ekonomikos skatinimo programą, todėl rudenį turėtume sulaukti pranešimo apie iki 2018 metų vidurio pratęsiamą obligacijų pirkimo mažesnį mastą – iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, o baigus pirkimus kitų metų viduryje palūkanų norma už komercinių bankų laikomus indėlius Centriniame Banke turėtų būti padidinta nuo -0,4 iki -0,25 procento.

 

Tikėtina, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2011 metų gali būti padidinta maždaug 2019 metų pirmą pusmetį. Jeigu pasiteisintų šie lūkesčiai, euras 2018 metais turėtų stiprėti JAV dolerio atžvilgiu.  

 

Federalinis rezervų bankas (FED) rudenį ims mažinti turtą

 

JAV prezidento D. Trumpo administracijos darbo trikdžiai kol kas nestabdo ekonomikos plėtros – po lėto pirmo ketvirčio ekonomika antrą ketvirtį augo kur kas sparčiau. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,4 procento. Kaip ir euro zonoje, JAV istoriškai žemas nedarbo lygis (4,3 proc.) vis dar nepaspartino darbo užmokesčio augimo, tačiau tikėtina, kad algos visgi ims augti sparčiau. Palyginti maža infliacija tebėra pagrindinis veiksnys, stabdantis FED sparčiau didinti bazinę palūkanų normą.

 

Tikėtina, kad spalį FED vadovai nuspręs mažinti supirktų obligacijų portfelį taip, kad kas mėnesį jis susitrauktų po 10 mlrd. JAV dolerių. Beje, SEB grupės ekonomistai mano, kad gruodį FED padidins bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punktais, o 2018 metais bankas bazinę palūkanų normą didins tris kartus.

 

Rusijos ekonomika augs kukliu tempu

 

Rusijos ekonomika šiais metais turėtų augti 1,9 procento. Atsižvelgiant į tai, kad ekonomika smuko dvejus metus iš eilės, tokia plėtra yra kukli, palyginti su prognozuojamu JAV ar euro zonos ekonomikos augimu. Didesnis namų ūkių vartojimas dėl mažesnio nedarbo ir mažesnės infliacijos turėtų būti pagrindinis ekonomiką varantis veiksnys šiemet.

 

Didesnių pokyčių ekonomikos politikoje laukiama po 2018 metų kovą vyksiančių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjęs V. Putinas turėtų paskelbti ekonominių reformų programą.

 

Baltijos šalių ekonomikos spurtas, kurį išlaikyti be galo sudėtinga

 

„Visų Baltijos šalių ekonomikos pirmą pusmetį augo labai panašiai (4 proc.) dėl sparčiai didėjusio eksporto ir atsigaunančių investicijų. Akivaizdu, kad jeigu pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos plėtra nelėtės, ir 2018 metais visos trys Baltijos šalys gali augti spartesniu negu 3 proc. tempu. Visose šiose šalyse sparčiai augantis darbo užmokestis lemia ir tai, kad mūsų regione infliacija yra didžiausia ES.

 

Visgi spartesnė negu 3 proc. ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma, jeigu tęsis „protų nutekėjimas“, o investicijos ir šešėlinė ekonomika liks tokia pat. Be to, ekonomikai esant dabartiniame ciklo etape, svarbu, kad valdžia atsargiai vertintų siūlomas prociklines iždo priemones“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama