reklama

reklama

Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė   
2016 11 02, 10:48
Rusijos krizė – eksportas mažėjo, bet pramonė to nepajuto?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą.

 

Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku. Visgi ekonomikos augimo sulėtėjimas, kurį, greičiausiai, lėmė prasti investicijų rezultatai, vėl skatina susirūpinti dėl tvaraus augimo ateityje.

reklama

 

Prekių ir paslaugų eksporto į Rusiją vertė prieš trejus metus buvo didesnė nei į bet kurią kitą šalį ir siekė penktadalį viso Lietuvos eksporto. Dėl silpno ES šalių ekonomikos augimo pokriziniu laikotarpiu Lietuvos eksporto augimas tapo labiau priklausomas nuo Rusijos rinkos. Tačiau didžioji iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų prekių dalis nėra pagamintos Lietuvoje, o ir priklausomybė nuo Rusijos rinkos minėtu laikotarpiu daugiausiai buvo siejama su spartesniu reeksporto augimu į šią rinką.

 

Visgi atskiriems ekonomikos sektoriams ši rinka turėjo didelės svarbos. Turizmo sektorius iš Rusijos gavo ketvirtadalį visų pajamų iš užsienio, transporto ‒ kone 30 procentų. Mėsos ir pieno perdirbėjai Rusijos rinkoje uždirbdavo ketvirtadalį eksporto pajamų, transporto įrangos gamintojai 30 procentų.

 

Nuo 2013-ųjų metų iki dabar prekių, išskyrus naftos produktus, eksporto vertė į Rusiją susitraukė 40 proc., ir vien lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi daugiau nei 60 procentų. Visgi eksporto augimas į kitas rinkas buvo daugiau nei pakankamas kompensuoti šiems praradimams, ir bendras prekių eksportas dėl mažėjusio pieno eksporto traukėsi tik 2015 m., o Lietuvoje pagamintų prekių eksportas išvengė susitraukimo visus trejus metus.

 

Tačiau reikia pripažinti, kad ir lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas pastaruoju metu buvo kelis kartus lėtesnis nei buvome įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį. Verta paminėti, kad tai bent iš dalies lemia krentančios pramonės eksporto kainos. Tuo tarpu bendri pramonės gamybos augimo tempai tik šiek tiek atsilieka nuo istorinio vidurkio. 

 

Tiesa, vienoms ūkio šakoms prisitaikyti prie naujų sąlygų sekėsi lengviau nei kitoms. Pavyzdžiui, mėsos produktų eksporto vertė į kitas rinkas nuo 2013-ųjų iki šių metų išaugo 38 procentais, ir to daugiau nei pakako kompensuoti praradimus Rusijoje. Daugiausiai įtakos eksporto augimui turėjo pardavimai Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Švedijoje – šiuo metu į šias rinkas eksportuojama kone pusė viso mėsos eksporto, palyginus su mažiau nei trečdaliu prieš kelis metus. Tuo tarpu transporto įrangos gamintojai nesugebėjo išplėsti pardavimų į kitas rinkas tiek, kad išvengtų bendrų eksporto apimčių sumažėjimo. Dar viena ūkio sritis ‒ pieno gamintojai ‒ nesugebėjo padidinti pardavimų į kitas rinkas, prie to prisidėjo ir nuo 2014-ųjų aukštumų staiga kritusios pieno kainos.

 

Tuo tarpu transporto paslaugų sektoriui sekėsi geriau nei turizmui. Dėl stipraus augimo į kitas ES šalis transporto paslaugų eksporto vertė nuo 2013 m. iki šiol išaugo 13 procentų nepaisant to, kad Rusijos rinka susitraukė net 40 procentų. Tiesa, turizmo sektoriui eksportą didinti pastaraisiais metais sekėsi sunkiau, tačiau šiam sektoriui gelbėti galėjo šiek tiek aktyviau augantis vietinis turizmas.

 

Taigi Rusijos krizės poveikis Lietuvos ekonomikai buvo trumpalaikis, daugiausiai jaučiamas 2015-aisiais metais, ir neturėjo didesnio poveikio vartojimui, lūkesčiams ar darbo rinkai, nes nemaža dalis įmonių rado naujų rinkų. Nors šiemet tokiu sparčiu tempu auginti prekių eksporto į kitas rinkas gali nebepavykti, tačiau Rusijos įtaka Lietuvos gamintojams ir logistikos sektoriui žymiai sumažėjo. Lietuviškos kilmės prekių eksporto, išskyrus naftos produktus, vertė šiemet sausį-rugpjūtį buvo 4 proc. didesnė nei prieš metus.

 

Rusijos rinka gali išlikti patraukli dėl mažesnės konkurencijos ir negalima atmesti, kad Rusijai brendant iš recesijos dalis gamintojų sugrįš į šią rinką. Tačiau taip pat greičiausiai galima manyti, kad Lietuvos ekonomikai tapus mažiau priklausomai nuo šios rizikingos rinkos, o augimui Europos Sąjungoje išliekant stabiliam Lietuva išlaikys stabilų eksporto augimą ir ateityje. Visgi geresni rezultatai, kurie užtikrintų ir stabilų artėjimą prie kitų Europos Sąjungos šalių gyvenimo lygio, pareikalaus papildomų pastangų.

 

Šiemet ypač paspartėjo paslaugų eksporto augimas. Nors transporto eksportas išlieka svarbus, tačiau tai nėra vienintelė varomoji jėga. Lietuva įrodė, kad sėkmingai gali eksportuoti ir kitas paslaugas.

 

Per pastaruosius metus sulėtėjus transporto paslaugų eksportui, kitų, žinioms imlių paslaugų eksportas, įgavo pagreitį. Visgi vien inercijos tolimesniam augimui nepakaks. Ilgalaikis proveržis dabar kaip niekada priklauso nuo šiais metais, deja, šlubuojančių investicijų augimo ir valstybės sugebėjimo pritraukti ir ugdyti darbo jėgą, kurios trūkumas tampa vis akivaizdesnis.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama