VersloSavaite.lt nuotr.

„Pagrindiniai išoriniai verslo finansuotojai Lietuvoje yra bankai ir kredito unijos. Todėl ir didžiausi pokyčiai – tiek naujų skolų, tiek anksčiau susidariusių skolų dengimai – fiksuojami būtent šiame segmente.

Apskritai skolos yra būdingos ir kur kas labiau išsivysčiusių valstybių versle. Kitas faktas – verslo skolos Lietuvoje ilguoju laikotarpiu turi mažėjimo tendenciją. Palyginti su 2014 m. pradžia, bendras portfelis yra 1%, o lyginant su šių metų pradžia – 3% mažesnis”, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Kreditų biuro duomenimis, verslo įsiskolinimai spalio mėnesį taip pat ūgtelėjo už telekomunikacijų, elektros tiekimo ir komunalines paslaugas, taip pat kitas prekes ir paslaugas.

Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.

Šiuo metu daugiau nei kas trečia veikianti įmonė kredito istorijoje turi bent vieną pradelstą mokėjimą.

Susiję straipsniai:

• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• SEB: skolinimas išliko stabilus, daugėjo atsiskaitymų e. kanalais
• Smulkios įmonės rudenį tikisi pardavimo pajamų augimo
• Tyrimas: lietuviai dažniau skolintųsi sveikatos, latviai – mokslo reikmėms
• Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų