 VersloSavaite.lt nuotr. Kad tai realu, įrodė daugiau kaip pusę šimtmečio pasaulyje gyvuojantys nekilnojamojo turto fondai, pastarąjį dešimtmetį veikiantys ir Lietuvoje.
Tiesa, šie fondai iki šiol Lietuvoje buvo prieinami galintiems investuoti didesnes – dažniausiai 125 tūkst. eurų viršijančias sumas, o šiuo metu rinkoje siūloma įsigyti ir nekilnojamąjį turtą valdančios bendrovės akcijų. Tokią galimybę pateikė bendrovė „INVL Baltic Real Estate“, kuri startinės investavimo sumos neriboja. Perkant NT pačiam – rūpesčių daugiau „Lietuvoje investavimą į nekilnojamąjį turtą žmonės neretai supranta gana paprastai – jie patys perka objektą, kartu prisiimdami ir visus tokio investavimo rūpesčius“, - sako „INVL Baltic Real Estate“ direktorius Egidijus Damulis. Pasak jo, vertinant alternatyvas, tiesioginis NT pirkimas turi dvi puses. „Verta pasidomėti ir kitais rinkoje siūlomais variantais, leidžiančiais „įdėti“ savo santaupas į nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, įsigyti NT valdymo bendrovės akcijų, NT fondų vienetų“, - sakė E. Damulis. „Tiesiogiai perkant NT objektą, pagrindinis privalumas yra tas, kad žmogus gali priimti su šiuo turtu susijusius sprendimus. Tačiau tai ne visada pasiteisina, nes norint efektyviai valdyti nekilnojamąjį turtą reikia turėti ekspertinių žinių bei laiko“, - pastebi E. Damulis. Jo teigimu, jei padaroma klaidų, jos gali brangiai kainuoti ir tapti „ilgalaikėmis“ bei nelikvidžiomis investicijomis. Tuo tarpu įsigijus tinkamai pasirinktos NT valdymo bendrovės akcijų, ši funkcija atitenka ekspertų komandai, kuri turi patirties, žinių ir gerai išmano rinkos specifiką. Saugumas ir išskaidyta rizika Visiems žinomi finansų ekspertų patarimai, kad taupant ir investuojant lėšų nereikėtų nukreipti į vieną objektą. Perkant NT asmeniškai, susiduriama ir su mažu rizikos išskaidymu. Tuo tarpu NT fondai arba NT valdančios bendrovės turi skirtingų objektų krepšelį, todėl tokiu atveju rizika geriau paskirstoma. Tai aktualu įvertinus tai, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka yra sąlyginai maža ir vos keleto didesnių objektų atsiradimas pasiūloje gali ją ilgam išbalansuoti. Be to, norint įsigyti antrą butą ar sklypą, iškyla ir kapitalo poreikio klausimas. Jam sukaupti reikia laiko, todėl kai kurie netgi ryžtasi imti banko paskolas, tikėdamiesi ilgainiui uždirbti iš įsigyto turto. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2015 m. antrąjį ketvirtį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už 224 mln. eurų. „Ober-haus“ nurodo, kad šiuo laikotarpiu išduotų paskolų bendra vertė buvo didžiausia nuo pat 2008-ųjų metų, kai prasidėjo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. „Banko paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, todėl sprendimas pirkti nekilnojamąjį turtą, jei jis nėra skirtas pačiam žmogui gyventi, gali būti ir gana rizikingas. Susidarius nepalankiai situacijai rinkoje arba susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, pavyzdžiui, netekus darbo ar kito pajamų šaltinio, gali būti sunku greitai parduoti tokį objektą, o tuomet jau tenka reikšmingai nuleisti kainą. Tokiu atveju gali nutikti taip, kad ne tik negaunama planuotos grąžos, bet netgi tenka patirti nuostolių“, - sakė E. Damulis. Net mažą sumą galima „įdarbinti“ Lietuvoje dar itin gajus mitas, kad norint tapti NT rinkos dalyviu, reikia būti sukaupus milijonus ar skolintis iš bankų. Jis tampa ir viena iš kliūčių, kodėl nepasinaudojama galimybe „įdarbinti“ savo santaupų į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto yra ir kitų būdų, kurie leidžia lanksčiau pasirinkti, kiek lėšų skirti šiam tikslui. Pavyzdžiui, NT investicijų fondai (angl. real estate investment trust, REIT) – tai pasaulyje paplitęs būdas dalyvauti NT rinkoje, kuris Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas. Šie fondai privatiems investuotojams siūlomi jau daugiau kaip pusę amžiaus ir keletą pastarųjų metų buvo bene geriausią metinę grąžą generuojanti turto klasė. Tačiau Lietuvoje galimybė į juos investuoti buvo apribota startinės investicinės sumos, dažniausiai siekusios 125 tūkst. eurų. Dar viena galimybė – įsigyti NT portfelį valdančios įmonės akcijų. Ją Lietuvoje siūlo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir Latvijoje valdanti „INVL Baltic Real Estate“, iki kovo 4 dienos platinanti naują akcijų emisiją. Vienos akcijos kaina yra 0,4 euro, o startinė investicinė suma neribojama, tad tokia lėšų „įdarbinimo“ alternatyva gali būti aktuali ir profesionaliems investuotojams, ir gyventojams. „INVL Baltic Real Estate“ siekiama metinė grąža – nuo 8 proc., dividendai – nuo 3 proc. Komercinis NT tampa prieinamas visiems „NT perkantiems pavieniams gyventojams prieinamas pakankamai ribotas pasirinkimas, nes įsigyti stambius komercinius objektus daugeliui nėra realių finansinių galimybių. Dėl to komercinį NT valdančios bendrovės akcijos gali būti patrauklios palyginti su panašios rizikos alternatyvomis“, - pabrėžė E. Damulis. Komercinio NT objektai yra laikomi viena iš patraukliausių ir stabiliausių investicijų. „Ober-haus“ duomenimis, modernių biurų pelningumas praėjusių metų pabaigoje Vilniuje siekė 7-8,25 proc., o bendras laisvų patalpų lygis sostinėje per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sumažėjo ir buvo vos 4 proc. Finansų konsultantai pabrėžia, kad investavimo instrumentus būtina pasirinkti pagal savo toleruojamą rizikos laipsnį, laukiamą grąžą, investavimo terminą bei finansinę padėtį, įvertinant šiems instrumentams taikomus mokesčius bei diversifikuojant investuojamas lėšas.
|
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu
