reklama

reklama

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis   
2018 03 27, 10:32
Pasaulio ekonomikos dangus niaukiasi, ar tikėtina audra?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Praėjusiais metais prasidėjęs pasaulio ekonomikos augimo spurtas šių metų pradžioje neišsikvėpė, tačiau augimą gali pradėti slopinti protekcionizmo debesys.

 

Kol kas labiausiai tikėtina, kad importo tarifų didinimo estafetės išvengti pavyks, bet investicijoms ir vartojimui prislopinti gali užtekti vien padidėjusios tokio scenarijaus tikimybės.

 

2017 metais pasaulio ekonomikos augimas pasiekė 3,7 procento ir buvo sparčiausias nuo 2011 metų. Tam daugiausiai teigiamos įtakos turėjo atsigavusi tarptautinė prekyba bei dėl gerėjusių lūkesčių sparčiau augusios investicijos ir gyventojų vartojimas. Deja, ekonomikos augimo potencialą pradeda temdyti realiais darbais virstanti protekcionistinė retorika.

 

Šiemet audros pavyks išvengti, bet oro sąlygos prastesnės

 

Pastaraisiais metais globalizacijos ir augančios tarptautinės prekybos nauda pradėjo dvejoti vis daugiau gyventojų, ypač išsivysčiusiose šalyse. Iki šiol tai buvo tik populiari retorika ir priešrinkiminiai pažadai.

reklama

 

Deja, šių metų pradžioje JAV pritaikė importo tarifus skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms, vėliau plienui ir aliuminiui, galiausiai nusitaikė į Kinijos 60 milijardų JAV dolerių vertės technologijų pramonės sektoriaus eksportą. Apie galimus atsakomuosius veiksmus prabilo Europos Sąjunga, o Kinija atsakė pritaikysianti importo tarifus sojos pupelėms, kiaulienai, vynui ir kitoms prekėms, importuojamoms iš JAV.

 

Kol kas šių sprendimų ir įvykių negalima pavadinti pasauliniu prekybos karu, tačiau stovime ant jo slenksčio. Šioje situacijoje guodžia tai, kad daugelis šalių nesikarščiuoja ir nepuola atsakyti tuo pačiu. Galbūt daroma teisinga prielaida – JAV prezidentas nenori suvaržyti pasaulinės prekybos, o paskelbti tarifai yra tik jo startinė derybų pozicija, kurios jis gali atsisakyti išsireikalavęs geresnių prekybinių sąlygų. Iš tiesų, Kinijos vyriausybės atstovai signalizuoja, kad yra pasiruošę liberalizuoti užsienio investicijas į jos finansų sektorių ir, pavyzdžiui, padidinti puslaidininkių importą iš JAV.

 

Net jei JAV, Meksikos ir Kanados derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties nežlugs, o pasaulinės prekybos nesukaustys didėjantys importo tarifai, užsitęsęs neapibrėžtumas ir su tuo susijusi įtampa gali pradėti slopinti gyventojų ir įmonių lūkesčius. Nerimas ir baimė, žinoma, gali paskatinti susilaikyti nuo kurių investicijų ir vartojimo. Nereikėtų užmiršti, kad greta nepalankios prekybos politikos niekur nedingo ir geopolitinės rizikos, kylančių palūkanų veiksnys bei didelis įmonių ir gyventojų įsiskolinimas kai kuriose šalyse.

 

Lietuvos ekonomika – subalansuota ir auganti

 

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės – šiemet BVP turėtų augti 3,2 procento. Nors eksporto augimas atslūgs, sparčiau skirstoma ES parama, rekordiniai gamybinių pajėgumų panaudojimo lygiai ir kiti veiksniai paskatins investicijų augimą.

 

Nepaisant sparčiau nei produktyvumas augusių atlyginimų, įmonių konkurencingumas išliko aukštas, o finansiniai rezultatai daugelyje sektorių neblogėjo. Pernai įmonių pelningumas tik šiek tiek sumažėjo, tačiau siekė 6,9 procento ir gerokai viršijo ilgalaikį vidurkį.

 

Darbuotojų trūkumas, išliekanti gera įmonių finansinė padėtis bei vis rečiau „vokeliuose“ mokami atlyginimai skatins vidutinio darbo užmokesčio didėjimą – jo augimo prognozę „Swedbank“ ekonomistai didina iki 7,5 procento. Gyventojus džiuginti turėtų ir iki 3,0 procento sumažėsianti infliacija. Nors naftos kaina kol kas laikosi arti trijų metų aukštumų, tikėtina, kad sparčiau augant naftos gavybai kaina šiek tiek nukris. Sustiprėjęs euras taip pat mažina daugelio į Lietuvą importuojamų prekių kainas, todėl pagrindinis infliacijos veiksnys ir šiemet išlieka brangstančios paslaugos.

 

Norvegai turi posakį – nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir priklausoma nuo vėjų eksporto rinkose. Tačiau šiandien galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomikos apranga, priešingai nei prieš dešimtmetį, yra daug tinkamesnė pasaulinėms audroms ir jų neretai atnešamiems blogiems orams. Būsto rinka išlieka subalansuota, gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos, įmonių įsiskolinimai yra sumažėję, rezervai ir santaupos – rekordinės, valdžios išlaidos ir pajamos subalansuotos, o eksportas viršija importą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama