reklama

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2016 05 10, 12:03
Mokesčių konkurencija verčia didinti PVM

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti.

 

Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio. Tačiau mažos ir atviros valstybės, tokios kaip Lietuva, visuomet turėtų atsižvelgti į tai, kokį poveikį mokestiniai pakeitimai padarys šalies įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse. Šiais, itin mobilaus kapitalo laikais, šalys konkuruoja dėl investicijų, o mokesčiai yra viena iš sričių, kurioje konkurencija pasireiškia labiausiai.

reklama

 

EPBO šalys PVM didina

 

Investuotojui, ypač orientuotam į eksportą, iš esmės rūpi du pagrindiniai mokesčiai – tai pelno mokestis ir darbo jėgos apmokestinimas. PVM tarifas jam rūpi mažiausiai, nes nei jis, nei jo produkcijos pirkėjas PVM toje šalyje nemoka.

 

Būtent dėl to pastaraisiais dešimtmečiais EBPO šalyse nuosekliai mažėjo pelno mokestis. Pagrindinė pelno mokesčio mažinimo banga buvo paskutiniajame 20 a. dešimtmetyje, kuomet šalys rėžė savo pelno mokesčio tarifus nuo kosminių 50 ar net 60 proc. iki 20-30 proc. Pavyzdžiui, Airija savo pelno mokesčio tarifą, siekusį 43 proc. 1990 m., palaipsniui sumažino iki 12,5 proc. 2004 m. Tai buvo viena iš priežasčių, leidusių Airijai pritraukti didžiules užsienio investicijas ir tapti viena turtingiausių pasaulio valstybių.

 

Yra ir dar viena priežastis, verčianti šalis mažinti pelno mokesčius – įmonėms, ypač veikiančioms tarptautiniu mastu, gana nesunkiai pavyksta pelno mokesčio išvengti finansinius srautus nukreipiant į tas jurisdikcijas, kuriose pelno mokestis mažesnis arba jo iš viso nėra. Todėl kuo aukštesnis pelno mokesčio tarifas, tuo didesnės paskatos pelną išvesti iš šalies.

 

Mokesčių konkurencija valstybes verčia mažinti, nors ir ne tokiais sparčiais tempais, ir darbo jėgos apmokestinimą, kuris praėjusiame dešimtmetyje taip pat mažėjo keliais procentiniais punktais, pokriziniais metais šiek tiek išaugo, o pastaruoju metu ir vėl pradėjo mažėti. Iš viso šiuo metu vidutinis darbo jėgos apmokestinimas EPBO šalyse siekia 36 proc. (Lietuvoje – 41 proc.).

 

Tuo tarpu PVM tarifai EPBO šalyse auga. Jei 1990 m. vidutinis PVM tarifas sudarė 16,7 proc., tai šiandien jis jau siekia 19,2 proc., o ES šalyse – 21,5 proc.

 

Gerinti sąlygas verslui ir mažiausiai uždirbantiems

 

Vargu, ar laimėsime bandydami pūsti prieš vėją, juo labiau, kad ypatingomis sąlygomis užsienio investuotojams pasigirti negalime. Tai matosi ir sukauptų užsienio investicijų statistikoje, pagal kurią esame paskutiniai Vidurio ir Rytų Europoje.

 

Todėl šiandien Lietuvoje pagrindinis dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į galimybes mažinti darbo jėgos, ypač mažiausiai uždirbančių darbuotojų, apmokestinimą. Taip pat turėtume siekti sukurti palankesnes sąlygas darbo vietas kuriančio verslo plėtrai, o šia prasme labiausiai pasitarnautų lengvatos reinvestuojamam pelnui grąžinimas. Daugiau investicijų padėtų pritraukti ir „Sodros“ įmokų lubos, kurios būtų orientuotos į brangiai apmokamas darbo vietas kuriančias investicijas.

 

Tuo tarpu ilguoju laikotarpiu, ir ypač šaliai darantis turtingesnei, PVM tarifas tik augs. Todėl būtų neapdairu dabar pasiduoti populistinei pagundai ir eiti priešinga kryptimi.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama