Foto

Nors siautėjanti infliacija jau akivaizdžiai gadina namų ūkių vartojimo apetitą, mažmeninės prekybos apyvartos vis dar gerokai didesnės, nei atitinkamu pernai metų laikotarpiu.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,1 proc. didesnis nei prieš metus (nepašalinus jis siekė 4,4 proc.). Per ketvirtį ekonomika (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką) stiebėsi 0,9 proc.

Eksportuojančių sektorių padėtis labai eklektiška. Apdirbamoji gamyba, svarbiausias eksportuojantis sektorius Lietuvoje, pirmąjį ketvirtį vis dar stebino puikiais rezultatais. Nepaisant daugybės iššūkių ir trikdžių: žaliavų trūkumas ir tiekimo problemos, darbo jėgos stygius, rekordiniai gamybos veiksnių kainos šuoliai, užsivėrusios rinkos ir t.t., apdirbamosios gamybos produkcijos ir eksporto augimo tempai išliko dviženkliai. Tiesa, stulbinantys pernykščiai metai pakėlė kartelę tiek, kad šių metų aplinkybėmis ją peršokti bus itin sudėtinga. Tad ilgainiui ir pramonė praras taip reikalingą plėtros inerciją.

Tuo tarpu stambiausias Lietuvos paslaugų eksportuotojas – transporto sektorius – susiduria su rimtais išbandymais ir rezultatai nėra geri. Jau 2021 m. sektoriaus nelepino: patirtus iššūkius dėl mobilumo paketo, ženkliai išaugusių darbo sąnaudų, kuro kainų šoko, šiemet dar labiau apkartino uždarytas Rytų-Vakarų tranzito koridorius. Jau vien valdžios valdomų uosto ir geležinkelių įmonių tandemo praradimai paveiks sektoriaus rezultatus, privačioms įmonėms taipogi teks rimtas persiorientavimo iššūkis, nes Rusija ir Baltarusija Lietuvos re-eksporto struktūroje vis dar vaidino reikšmingą vaidmenį: re-eksportas į Rusiją sudarė 26 proc., o į Baltarusiją – 7 proc.

Prastus 2021-uosius pabaigęs statybų sektorius šių metų pirmaisiais mėnesiais demonstravo augimą. Tai lėmė ES nemaža dalimi struktūrinių fondų finansuojama inžinerinių statinių plėtra, tuo tarpu negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys buvo kuklesnės nei tuo pat metu pernai. Vis dėlto, ir dėl inžinerinių statinių plėtros vyksta daug įtampų ir diskusijų, nes anksčiau vykusiuose viešuosiuose pirkimuose numatytos sąlygos visiškai nebeatitinka naujos tikrovės, tad dalies jų apskritai gali nebeapsimokėti tokiomis aplinkybėmis tęsti. Tuo tarpu, kuomet toks neapibrėžtumas, o Lietuvos reputaciją veikia ir ryškus agresorių kaimynystės užkratas, naujas investicijas įmonės nustumia tolyn, viską komplikuoja išsipūtusios sąmatos ir paaštrėjusios pačio plėtros proceso rizikos. Statybų sektoriaus situacija itin sudėtinga: karo paaštrintas sąnaudų šokas, nukirstas statybinių medžiagų ir žaliavų tiekimas iš šalių agresorių ir jų trūkumas, nūdienos situacijos neatitinkančios projektų sąmatos, dėl neapibrėžtumo kritęs naujų projektų ir užsakymų skaičius.

Rusijos karas Ukrainoje – įvykis, reikšmingai pakeitęs Lietuvos ūkio ir kertinių eksporto rinkų trajektoriją. Karo, sankcijų ir kitokio geopolitinio atsako poveikio mastą ekonomikai vis dar nelengva įvertinti. Vis dėlto, jei pernai eilė veiksnių iliustravo Lietuvos ekonomikos kaitimą, tai visai čia pat prasidėjęs karas ir artima agresorių kaimynystė eliminavo šią nerimą kėlusią tendenciją. Tiek įmonės, tiek namų ūkiai gyvena neapibrėžtume, sveria rizikas ir ateitį vertina gerokai pesimistiškiau. O tai lemia atsargesnius jų kasdienius pasirinkimus ir ilgalaikes investicijas.

Į namų ūkių perkamąją galią kėsinasi ir įsisiautėjusi infliacija. Tai jau verčia gyventojus keisti savo vartojimo elgseną. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti sunku, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, laisvalaikio ar prabangos prekių ir paslaugų. Mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis pirmaisiais šių metų mėnesiais stabilizavosi, o ilgainiui, tikėtina, ims trauktis.

Palyginamosios bazės efektas metams įsibėgėjus pradės veikti nepalankiai – sėkmingus antros pernai metų pusės rezultatus pramonei, vidaus prekybai ir būsto rinkai šiemet pranokti bus itin sunku. Geopolitinis neapibrėžtumas išlieka labai didelis, kas savaitę keičiasi aplinkybės karo lauke, sankcijų mastas ir atgarsiai globalioje ekonomikoje. Tai veikia situaciją žaliavų rinkose, Lietuvos verslo nuotaikas ir mūsų eksporto rinkų talpą bei apetitą. Karas ir agresorių kaimynystė toliau darys įtaką Lietuvos reputacijai ir ekonomikos dalyvių lūkesčiams. Pastaruosius prastins ir įsisiautėjusi praeito amžiaus aukštumas siekianti infliacija. Dėl to investiciniai procesai ir vartojimas išliks vangūs. Antrojo ketvirčio rezultatus paveiks ir techninis Orlen Lietuva gamyklos stabdymas planiniam remontui. Nepaisant to, kad Lietuvos ūkiui metai nebus lengvi, problemos nėra vidinės, jos yra importuotos ir, svarbiausia, laikinos. Galime pasidžiaugti, kad šalis joms atsispirti yra pasirengusi geriausiai per visą Nepriklausomybės istoriją.

Susiję straipsniai:

• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
• Metų pradžios nuotaikos pasaulio ekonomikose
• 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: skaitmeninėms paslaugoms, naudojant atvirus duomenis