reklama

reklama

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovas   
2018 03 12, 11:08
Lietuvos vieta skaitmenizacijos reitinge: kas mus kelia į viršų, o kas – tempia žemyn?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nors apie skaitmenizaciją ir išmanumą kalbame nuolat, vis dar pasigendame tarptautinio standarto, kuris leistų visoms šalims įvertinti savo pažangą skaitmenizacijos srityje, nes į pavienius reitingus Lietuva dažnai neįtraukiama.

 

Visgi palyginti savo pažangą ES kontekste galime pasitelkdami Europos Komisijos iniciatyva sukurtą DESI indeksą (angl. Digital Economy and Society Index). Jis apima ryšių pasiekiamumą ir naudojimą, skaitmeninius visuomenės įgūdžius, interneto vartojimą, skaitmeninių technologijų integravimą bei valstybinių paslaugų elektronizaciją. Kaip Lietuvai sekasi šiose srityse?

 

Puikus ryšio pasiekiamumas

 

Didelė dalis Lietuvos namų ūkių turi galimybes įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu ir 4G, todėl šiuo atžvilgiu Europos kontekste atrodome labai gerai – užimame 8-ą vietą iš 28 ir gerokai lenkiame Estiją ir Latviją, kurios yra arti ES vidurkio. Kitas ypač geras rodiklis yra 4G ryšio pasiekiamumas (96 proc. Lietuvos teritorijos) bei plačiajuosčio interneto kaina namų vartotojams.

 

Tačiau čia slypi ir paradoksas − nors ryšio tiekėjai sukuria geras galimybes naudotis internetu namuose, visgi faktiškai šia galimybe pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų. Internetą namuose turi tik 63 proc. Lietuvos gyventojų, o šios srities lyderėse Nyderlanduose ar Liuksemburge – virš 95 proc. šių šalių gyventojų.

reklama

 

Dar viena stiprioji mūsų šalies sritis – skaitmeninių technologijų integravimas versle. Tai ERP (ang. Enterprise Resource Management) sistemų naudojimas, elektroninės komercijos apyvartos procentas nuo visų pajamų, e-sąskaitų naudojimas. Lietuvoje verslas puikiai supranta skaitmenizacijos naudą ir noriai diegia darbo efektyvumą didinančias programas, todėl pagal šį kriterijų smarkiai lenkiame Latviją ir Estiją.

 

Visuomenei stinga skaitmeninių įgūdžių

 

Silpniausia Lietuvos skaitmenizacijos vieta – skaitmeninės visuomenės įgūdžiai. Šie įgūdžiai apskaičiuojami pagal interneto vartotojų skaičių, bazinius gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu, redagavimo įrankiais, o taip pat STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokslus baigusių studentų ir dirbančiųjų IT srityje procentą.

 

Šiuo atžvilgiu esame ES „uodegoje“ – užimame tik 20-ą vietą. Tai lemia žemas interneto vartotojų procentas (72 proc.), mažas kompiuterinis raštingumas bei vis dar žemas IT specialistų procentas Lietuvoje. Šioje srityje lygiuojamės su Latvija, o Estijoje situacija geresnė – ji viršija ES vidurkį.

 

Dar viena mūsų silpnoji vieta – pirkimas internetu. Lietuvoje per pastaruosius metus tik 44 proc. interneto vartotojų bent kartą pirko internete. Šiuo atžvilgiu taip pat lygiuojamės su Latvija, tačiau mus ir vėl lenkia Estija.

 

Kur Lietuvai reikėtų pasitempti?

 

Vertinant kitus DESI kriterijus, Lietuva ES kontekste atrodo gerai, nors dar yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, pagal įvairių e-paslaugų naudojimą esame 9-oje vietoje. Turime gerai išvystytą internetinę bankininkystę – iš visų interneto vartotojų 73 proc. naudojasi finansinėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

 

Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, Lietuvos užimama 11-a vieta ES kontekste atrodo visai neblogai. Tačiau mus gerokai lenkia Estija, kuri šias paslaugas Europoje yra išvysčiusi geriausiai. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje yra įdiegta nemažai elektroninių paslaugų, tačiau jomis naudojasi mažiau nei pusė visų interneto vartotojų.

 

Apibendrinus visus DESI kriterijus, užimame 13-ą vietą ir esame šiek tiek aukščiau vidurkio. Drauge su Latvija, kuri yra 19 vietoje, priklausome vidutiniškai skaitmenizuotų šalių segmentui, o Estija priskiriama prie aukštai skaitmenizuotų šalių (9-a vieta).

 

Kaip paspartinti skaitmenizaciją?

 

Skaitmenizacijos indeksuose išryškėja kelios silpnos Lietuvoje sritys. Visų pirma, žemi gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos turi vos daugiau nei pusė gyventojų, bei žemas interneto vartojimas − tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje naudojasi internetu bent kartą per savaitę.

 

Interneto naudojimas dažnai priklauso ne tik nuo vartotojo amžiaus, tačiau ir nuo miesto dydžio – mažiausias interneto vartotojų procentas yra kaimuose. Jau realizuota ne viena iniciatyva, kuria buvo siekta supažindinti gyventojus su interneto galimybėmis ir nauda, tačiau visgi to nepakako išjudinti skaitmenizacijos prasme pasyviausios gyventojų dalies.

 

Kita vertus, svarbu ne tik „išjudinti“ pasyviuosius, bet ir skatinti naująją kartą rinktis STEM mokslus, didinti IT specialistų gretas ir rinktis kitas profesijas, kurios prisideda prie technologinio progreso ir visuomenės gerovės vystymo. „Swedbank“ iniciatyva „Būsiu___“, supažindinanti vyresniųjų klasių moksleivius su įvairiomis profesijomis, ypač akcentuoja STEM mokslų galimybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iš visų IT srityje dirbančiųjų tik ketvirtadalį sudaro moterys, didesnį dėmesį turėtume skirti merginų įsiliejimui į technologijų sektorių. Šiuo tikslu „Swedbank“ aktyviai prisideda prie tęstinės moterų mentorystės programos „Women Go Tech“.

 

Galiausiai, turime smarkiai pasistūmėti viešųjų paslaugų skaitmenizavime. Dažnai atrodo, kad atskiros valstybinės įmonės dirba kaip visiškai atskiros įmonės: jos turi atskirus IT departamentus, atskirą dalinimosi duomenimis politiką. Valstybinių institucijų ūkio konsolidavimas padėtų sumažinti infrastruktūrai ar programinei įrangai skiriamus kaštus, o bendra duomenų apsikeitimo politika supaprastintų procesus ir perkeltų valstybines el. paslaugas į aukštesnį lygį.

 

Valstybės įstaigų IT konsolidavimas – viena esminių sąlygų mažinant biurokratiją valstybės teikiamų viešųjų paslaugų srityje. Todėl pradėti darbai suvienyti IT ūkį į vieną organizaciją turėtų būti daromi drąsiai ir greitai – orientuojantis į besikeičiančio skaitmeninio pasaulio spartą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama