VersloSavaite.lt nuotr.

„Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, – būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak jos, nors nekilnojamojo turto rinka nuosekliai auga, būsto paskolų išdavimo apimtys nesikeičia.

„Pastaraisiais metais pastebime, kad neretai būstas įsigyjamas savo lėšomis be banko paskolos. Dabartinė rinkos situacija atspindi praėjusių metų gyventojų nuotaikas – 2011 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas jau tuomet atskleidė, kad beveik du trečdaliai gyventojų neplanuoja įsigyti būsto artimiausiu metu, o 27 proc. apklaustųjų ketino pirkti būstą be banko paskolos“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.

Lyginant 2011 metų būsto paskolų rinką su sunkmečio metais (2009 – 2010 m.), matoma, kad ji atsigauna – kasmet suteikiama 20-25 proc. daugiau būsto paskolų. Nepaisant to, šiuo metu būstui skolinamasi apie 6 kartus mažiau nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu (2006 – 2008 m.), o  2012 m. I ketvirtis nebuvo aktyvus – rinkoje buvo suteikta 322 mln. Lt būsto paskolų, t. y., 10 proc. mažiau nei 2011 m. I ketvirtį. 

„Pastebime, kad dalis šalies gyventojų turi santaupų ir jas skiria būstui įsigyti siekdami pagerinti  savo gyvenimo sąlygas ar laikydami būstą priimtina savų lėšų investavimo forma. Žmonės, kurie skolinasi būstui, nuosekliau vertina savo finansines galimybes, daugiau dėmesio skiria ilgojo laikotarpio planavimui,“ – pabrėžia J. Gumuliauskienė. 

Naujos paskolos – dažniausiai butui Vilniuje pirkti

„Swedbank“ duomenimis, pusė paskolų šiuo metu suteikiama butui įsigyti, dar ketvirtadalis – individualiam gyvenamajam namui pirkti. Gyventojų, norinčių už paskolą pirkti nuosavą namą, nuo 2008 m. padaugėjo beveik 2 kartus. Vertinant paskolų geografiją, daugiausiai būsto paskolų yra suteikiama Vilniaus apskrityje (48 proc.), apie trečdalis – Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojams.

Pasak J. Gumuliauskienės, dažniausiai paskolą būstui ima šeimos, kurių sutuoktinių amžiaus vidurkis yra apie 35 metus, gyvenančios didmiesčiuose, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios aukštesnes nei vidutines pajamas.

2011 – 2012 metais paskolas imantys žmonės vidutiniškai yra sukaupę apie 27 proc. savo lėšų būstui įsigyti. Daugiau nei pusės šeimų, besiskolinančių būstui, sukauptas pradinis įnašas svyruoja nuo 15 iki 30 procentų. Nors pradinio įnašo procentinė dalis šiek tiek didesnė nei ekonomikos pakilimo metais, kai dalis žmonių skolinosi turėdami mažiau nei 15 proc. savo lėšų, tačiau atpigus nekilnojamajam turtui, suma, kurią žmonės turėtų sukaupti patys, pakito labai nežymiai.

Būsto paskolos įmokai šiuo metu šeima vidutiniškai skiria apie 30 proc. mėnesio grynųjų pajamų. Pajamų dalis, skirta paskolos mėnesio įmokai mokėti, lyginant su būsto paskolų rinkos aktyvumo laikotarpiu sumažėjo, nes smuko ir nekilnojamojo turto kainos, ir paskolų palūkanos.

Pataria skolintis atsakingai

Pasak J. Gumuliauskienės, būsto paskolą planuojantys imti žmonės pirmiausiai turėtų sukaupti pradinį įnašą. Priklausomai nuo pajamų, norimo būsto kainos ir gyvenamosios vietos, daliai žmonių pradėti taupyti įnašui reikia gerokai anksčiau nei planuojama imti paskolą ir pirkti būstą. Pvz., vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis, norėdamas įsigyti standartinį 55 kv. metrų butą, pradinį įnašą galėtų sukaupti per daugiau nei trejus metus, o tokį patį butą ketinantis pirkti Alytaus gyventojas pradinį įnašą galėtų sukaupti per vos ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

„Žmogus taip pat turėtų atsakingai įvertinti šeimos finansines galimybes – pasiskaičiuoti, kad paskolos įmokai nebūtų skiriama daugiau nei 40 proc. šeimos grynųjų pajamų. Vertinant finansines galimybes svarbu atsižvelgti į pajamų tvarumą bei galimą palūkanų normų pasikeitimą ateityje, – sakė J. Gumuliauskienė. – Labai svarbu skirti dėmesio asmeniniam biudžetui valdyti, lėšų rezervui nenumatytiems atvejams kaupti.

Kaip rodo gyventojų apklausos, žmonės vertina ir kitas svarbias finansinį stabilumą didinančias garantijas, pvz., įkeičiamo būsto, vidaus turto, gyvybės draudimą. Visa tai padeda būsto paskolos turėtojui tvirčiau jaustis pasikeitus ekonominei situacijai ar aplinkybėms gyvenime“.

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*

Susiję straipsniai:

• Bankininkai: būsto paskolų augimas tik pajudėjo
• Būsto paskolas turintys klientai renkasi papildomą apsaugą
• Būsto paskolas turintys gyventojai pradėjo draustis gyvybę
• Teisinė konsultacija. Galimybės būsto paskolai