VersloSavaite.lt   
2014 02 13, 13:00
Lietuvos finansų vadovai pasiruošę naujoms investicijoms

Image
D. Kanapecko nuotr.
Nepaisant teigiamų Lietuvos BVP augimo perspektyvų, Lietuvos finansų vadovai (angl. Chief Financial Officer – CFO) neskuba bendrovių rezultatų prognozuoti taip optimistiškai, kaip tai darė prieš pusmetį.

 

Kita vertus, akivaizdu, kad naujos investicijos šiuo metu yra Lietuvos finansų vadovų prioritetas ir jie yra pasiruošę prisiimti naujas rizikas.

reklama

 

Tai yra vienos pagrindinių išvadų Deloitte Vidurio Europos CFO apklausos ataskaitoje, kuri apibendrina beveik 600 finansų vadovų iš pažangiausių Vidurio Europos regiono įmonių nuomones ir įžvalgas.  Taip pat pateikiama 13 Vidurio Europos šalių respondentų nuomonių lyginamoji studija ir išsami regiono verslo apžvalga.

 

Ar Baltijos tigras sugrįžo?

 

Nors, remiantis ekonomikos ekspertų duomenimis, Lietuvos ekonomikos augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje, o tarp vietos analitikų pasigirdo kalbų, kad Baltijos tigras sugrįžta, Lietuvos finansų vadovų optimizmas netikėtai susilpnėjo.

 

Vadovų, kurie mano, kad finansinė perspektyva yra optimistiškesnė nei prieš pusmetį, skaičius sumažėjo 14 proc. Svarbu ir tai, kad išlikęs finansų vadovų optimizmas vis dar labai atsargus – nė vienas iš respondentų nemano, kad finansinė perspektyva yra itin optimistiška.

Nepaisant teigiamų Lietuvos BVP augimo perspektyvų, finansų vadovai neskuba prognozuoti bendrovių rezultatų taip optimistiškai, kaip tai darė prieš šešis mėnesius. Labiausiai tikėtina, kad susilpnėjęs optimizmas galėtų būti susijęs su BVP augimo kaita, kurią lėmė tiek eksporto galimybės praeityje, tiek vidaus paklausa bei vartojimas šiandien. Sulėtėjus pagrindinėms eksporto rinkoms padidėjo rizika, kad Lietuvos bendrovės neįgyvendins išsikeltų augimo tikslų. Tai atsispindi ir CFO prognozėse.

 

Didesnės rizikos troškulys ir naujos investicijos

 

Remiantis išoriniu finansiniu ir ekonominiu neapibrėžtumu, CFO, manančių, kad neapibrėžtumas viršija normos ribas, sumažėjo pastebimai – 18 proc. Lietuvos CFO tikisi daugiau finansinio apibrėžtumo, bet prastesnių finansinių perspektyvų.

 

CFO pasirengimas prisiimti naujas rizikas per pusmetį išaugo trečdaliu. Net 57 proc. CFO mano, kad dabar yra tinkamas metas prisiimti didesnes rizikas.

 

Daugelis finansų vadovų akcentuoja, kad yra pasiruošę sutelkti dėmesį į naujas investicijas. Pastaraisiais metais dauguma įmonių koncentravosi į išlaidų apkarpymą ir laikinai atidėjo investavimo projektus. Pagal finansų vadovų atsakymus galima daryti išvadą, kad investavimas dabar yra vienas iš jų prioritetų.

 

Pasak UAB „Deloitte Lietuva“ vadovaujančiojo partnerio Sauliaus Bako, geros naujienos yra tai, kad gerėjanti šalies ekonominė situacija skatina Lietuvos finansų vadovų optimizmo augimą.

 

„Būtent tai lemia pasiryžimą prisiimti daugiau rizikų ir planuoti naujas investicijas“, – pridūrė p. Bakas.

Didėja įmonių kreditavimo prieinamumas. Manančių, kad kreditavimas bus prieinamesnis, padaugėjo nuo 13 proc. iki 23 proc., nors dauguma (86 proc.) finansų vadovų mano, kad kreditavimas šiuo metu pakankamai lengvai prieinamas.

 

40 proc. Lietuvos finansų vadovų mano, kad skolinimasis iš banko šiuo metu yra patrauklus finansavimo šaltinis. Tai netikėtas rezultatas, kurį lėmė komercinių bankų teikiamų paskolų skaičiaus augimas, nors, palyginus su praėjusiu pusmečiu, šis rodiklis smuktelėjo 5 procentiniais punktais.

 

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad dėl pastaraisiais metais padidėjusio pelno ir sumažėjusių įsiskolinimų, įmonės turimu privačiu kapitalu yra patenkintos. Lyginant su padidėjusiu banko paskolų prieinamumu ir patrauklumu, tolimesnės kapitalo injekcijos nevertinamos kaip patraukliausias finansavimo šaltinis.

 

Dauguma respondentų (97 proc.) 2014 m. tikisi didesnio nei 1,5 proc. BVP augimo, o trečdalis finansų vadovų mano, kad BVP augimas viršys 3 proc. Prieš šešis mėnesius net 22 proc. respondentų šiuo klausimu buvo nusiteikę skeptiškiau.

 

Į nedarbo prognozes Lietuvos finansų vadovai taip pat žvelgia optimistiškai. Trys ketvirtadaliai CFO prognozuoja, kad nedarbas mažės. Taigi, net 15 proc. CFO nedarbo mažėjimo perspektyvą vertina optimistiškiau nei prieš šešis mėnesius.

 

Tik nedidelė dalis apklaustųjų mano, kad verslo restruktūrizavimas taps įmonių prioritetu. Net

70 proc. teigė nemanantys, kad verslo restruktūrizavimas bus svarbus aspektas, t. y. net 27 proc. respondentų daugiau nei prieš pusmetį.

 

CFO neprognozuoja įmonių įsigijimų ir susiliejimų skaičiaus augimo, tačiau 70 proc. jų spėja, jog šis skaičius augs. Taip mano 9 proc. daugiau respondentų nei prieš pusmetį. Įmonės taip pat planuoja daugiau investuoti į pajėgumų didinimą (35 proc.) ir informacines technologijas

(30 proc.), t. y. atitinkamai 12 proc. ir 13 proc. daugiau nei prieš šešis mėnesius.

 

Pasiruošimas prisijungti prie euro zonos

 

Artėjant prisijungimui prie euro zonos, CFO nemano, kad poveikis jų įmonėms bus itin didelis – net 30 proc. mažiau respondentų nei prieš šešis mėnesius teigė, kad prisijungimas prie euro zonos turės akivaizdų poveikį.

 

Iš CFO apklausos rezultatų akivaizdu, jog įmonės pamažu ruošiasi euro įvedimui. Nepaisant vienkartinių įstojimo kaštų, prisijungimas prie euro zonos traktuojamas labiau kaip galimybė, o ne grėsmė verslui. Tik 7 proc. CFO mano, kad euro įvedimas jų įmonę paveiks neigiamai.

Mažesnė talentų stygiaus rizika

 

Lyginant CFO nuomones prieš šešis mėnesius ir dabar, 13 proc. daugiau finansų vadovų mano, kad talentų stygius finansų srityje 2014 m. nesukels problemų. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų yra patenkinti esama padėtimi.

 

Atrodo, kad finansų vadovai skirtingai suvokia įvairių lygių talentų trūkumą finansų sektoriuje.

 

12 proc. mažiau vadovų nei prieš pusmetį mano, kad aukščiausios grandies talentų stygius 2014 metais bus mažesnis, o 12 proc. prognozuoja, kad vis labiau trūks vidurinės grandies profesionalų.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama