Gitanas Nausėda   
2011 07 28, 12:47
Lietuvos BVP: santūrus optimizmas, bet ne daugiau

Image
Sxc.hu nuotr.
Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, šalies BVP išaugo 6,1 proc., t.y. panašiai kaip prognozavo daugelis institucijų.

 

Tai, kad vis dar smarkiai jaučiamas žemos palyginimo bazės efektas, patvirtina statybų išsiveržimas į plėtros lyderius, nors šiam sektoriui dar labai toli iki prieškrizinės būklės. Laipsnišką ekonomikos svorio centro persikėlimą nuo eksporto link vidaus rinkos atspindėjo pramonės ir mažmeninės prekybos veiklos rodikliai.

reklama

 

Vidaus rinka nuteikia optimistiškai

 

Pirmąjį šių metų ketvirtį pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 14,6 proc., antrąjį ketvirtį – 10,5 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu mažmeninės prekybos plėtra, atvirkščiai, spartėjo – nuo 20,4 proc. pirmąjį ketvirtį iki 23,6 proc. antrąjį ketvirtį.

 

Vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta nepaisant to, kad infliacija „suryja“ esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.

 

Aktyviau kuriamos naujos darbo vietos, tačiau bedarbiai ne visada gali jas užimti dėl profesinio neatitikimo arba riboto mobilumo. Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas panašus į judėjimą pora žingsnių pirmyn, pora – į šoną ir žingsnis atgal. Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas lemia vangesnį vartojimą jau šiandien.

 

Slopina perdėtus lūkesčius

 

Prasidedančiame naujame verslo cikle tikėtis tokių ekonomikos plėtros tempų kaip 2003-2008 m. būtų tiesiog naivu. Egzistuoja keletas objektyvių priežasčių, slopinančių perdėtus lūkesčius. Pirma, šalis atsisveikina su krize, vilkdama kur kas sunkesnę valstybės skolos naštą (tai ne kaltinimas valdžiai, o fatališka krizės pasekmė), o tai artimiausius keletą metų stabdys aktyvią investicijų politiką ir ribos mokesčių mažinimo galimybes.

 

Antra, kreditavimo užmojis bus menkesnis tiek dėl išorės (papildomi Bazelio-III kapitalo reikalavimai), tiek dėl vidaus (Lietuvos banko atsakingojo skolinimo gairės) veiksnių, be to, bankai išmoko krizės metu gautas pamokas.

 

Trečia, verslo ir namų ūkių potraukį skolintis taip pat reikėtų padauginti iš tam tikro atsargumo koeficiento, pastaraisiais metais įgijus kad ir skaudžios, bet vertingos patirties. Ketvirta, jau netrukus emigracija nublokš mūsų darbo rinką į tokią būklę, kai bus ką dirbti, tik nebus kam.

 

Nauja eksporto ir importo raidos stadija

 

Birželio mėnesį pristatydami naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinį atkreipėme dėmesį į tai, kad užsienio prekyba nebėra lemiamas ekonomikos kilimo veiksnys, kadangi jos įtaka BVP pasireiškia ne per eksportą, o per grynąjį eksportą, t.y. eksporto ir importo balansą. Importui susilyginus su eksporto augimo sparta ar ją pranokus, užsienio prekyba tampa neigiamu BVP kūrimo veiksniu. Būtent į tokią eksporto ir importo raidos stadiją mes ir įžengėme.

 

Be to, pastaruoju metu išryškėjo keletas globalinės ekonomikos simptomų, kurie toli gražu nedžiugina. Labiausiai neramina atotrūkis tarp didžiulių iššūkių ir itin menko politikų gebėjimo imtis adekvačių veiksmų. Turime omenyje daugelį pasaulio šalių kankinančią valstybės skolos problemą.

 

Nesibaigiančios politinės konsultacijos ir interesų derinimas pasiglemžia visą energiją, todėl jos pakanka garsiai sušvilpti, bet ne pajudėti iš vietos. JAV susitarimo dėl skolos reformos paieškas apsunkina greitai įvyksiantys šios šalies prezidento rinkimai.

 

Daugelis Lietuvos ekonomikos rodiklius prognozuojančių institucijų padidino artimiausių metų BVP prognozes, tačiau tai yra veikiau duoklė žemos 2010 m. palyginimo bazės efektui, nei fundamentaliais veiksniais grįstas optimizmas.

 

Tiesa, trečiąjį ketvirtį vidaus rinkai turės apčiuopiamos įtakos Lietuvoje rengiamas Europos krepšinio čempionatas, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP pokytis jau bus kuklesnis. SEB banko prognozuojami BVP pokyčiai lieka tie patys: 2011 m. - 6,5 proc., 2012 m. – 5,5 proc., 2013 m. – 5 proc.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: