VersloSavaite.lt nuotr.

„Žmonės buria komandas, tvarkosi su darbovietėmis, bendruomenėmis. Dažnai po tvarkymosi susiorganizuoja pikniką, džiaugiasi tvarkymosi rezultatais kartu. Sąmoningumas didėja, dauguma tikrai priima pavasarines tvarkymosi akcijas kaip būtinybę“, – sako „Darom“ projektų vadovė Justina Anglickytė.

Skaičiuojama, kad kasmet 100-200 tūkst. lietuvių dalyvauja tvarkymosi akcijoje, prisijungia ir jauni žmonės. Dauguma renkasi savivaldybių ir seniūnijų išskirtus taškus, kurie ir laikomi „Darom“ taškais.

Anot J. Anglickytės, sulaukiama nemažai užklausų su prašymais tvarkytis atskirai, savo norimas teritorijas.  „Tik visada įspėjame jei tvarkymas nesuderintas su mumis ar seniūnija, savivaldybe, tuomet atliekų niekas ir neišveš, kviečiame atliekų tvarkymu pasirūpinti patiems“, - patikslina J. Anglickytė ir primena, kad šiemet akcija organizuojama balandžio 27 d.

Kad pavasarį lietuviai aktyviai tvarko ne tik apleistas vietas, tačiau savo namus,  kiemus ir sandėliukus, pastebi ir Kaune vykstančio Bagažinių turgaus, kur parduodami nereikalingi daiktai, organizatoriai.

„Matome, kad pavasarį atvežamų į turgų daiktų asortimentas didesnis ir kitoks nei kitu metų laiku. Kadangi dauguma atsilaisvina kiemus, sandėliukus ir garažus, tad senų nereikalingų daiktų neišmeta, o ieško jiems naujų šeimininkų. Atvežę į Bagažinių turgų juos parduoda nebrangiai ar tiesiog atiduoda veltui, kad nereikėtų vežtis atgal. Tai ir lauko baldai, sodo įrankiai, padangos ir drabužiai bei avalynė“, - sako prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

Taip pat pastebima, kad atsivežama ir daugiau didesnių gabaritų daiktų, ne tik buities reikmenų, kurie tilptų į kelias dėžes. Kad pavasaris – įprastas metas tvarkytis, sako turguje ne pirmą kartą apsilankęs Kazimieras Liaudanskas.

„Pradėjome tvarkytis balandžio pradžioje, vos tik atšilo orai. Iš pradžių apgenėjom medžius, išvalėm pakelę prie namų, tada sutvarkėm kiemą ir įsisukom į sandėliuką bei palėpę. Čia – ir nereikalingų tėvuko įrankių dėžė, žoliapjovė, dviratis, traktoriaus dalys. Atvežiau ir stalą, seną bačką ir triušių narvų“, – pasakoja K. Liaudanskas, į Bagažinių turgų atvykęs iš Ežerėlio. Vyras priduria, kad dalis šių daiktų, kažkada rasti miškuose išmesti tik iki šiol taip ir nepanaudoti.

Kad reikia rūpintis ne tik tvarkymųsi, daiktų antriniu panaudojimu ir gamtos tausojimu, pritaria ir Justina Anglickytė.

„Siūlome apgalvoti savo apsipirkimo įpročius ir stebėti, kiek atliekų sukaupiame. Galbūt galima kai ko išvengti? Pakeisti vienkartinį maišelį daugkartiniu, nusipirkti daugkartinę gertuvę ir nepirkti vandens plastiko buteliukuose, pirkti nefasuotus produktus savo taroje ir pan. O jei kalbant apie kitas sritis, tai mažiau naudokimės automobiliais, sumažinkime mėsos, ypač raudonos, suvartojimą, pergalvokime savo drabužių poreikius ir stenkimės viską vartoti saikingai ir apgalvotai“, – sako akcijos „Darom“ projektų vadovė.

Susiję straipsniai:

• Atidaromas Vievio viadukas
• „airBaltic“ atnaujino žiemos sezono tvarkaraštį
• Supaprastinta alkoholio licencijavimo tvarka verslui
• VDI: keičiasi pranešimų apie prastovas teikimo tvarka
• Atnaujinta izoliacijos tvarka