D.Kanapecko nuotr.

Tik penktadienį paryčiais po 13 valandų užtrukusių ginčų buvo nuspręsta lanksčiau naudoti gelbėjimo fondus, kad būtų nuramintos rinkos ir garantuotas stabilumas dėl euro zonos narių obligacijų. Šios priemonės būtų skirtos drausmingoms valstybėms.

Nors susitarimas buvo įvertintas kaip trumpalaikė priemonė įsisenėjusioms problemoms spręsti, jis padėjo eurui jau penktadienį rinkose sustiprėti dolerio atžvilgiu.

Specialūs fondai bus naudojami sumažinti sunkumus išgyvenančių šalių skolinimosi kaštus ir tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, nedidinant esamų vyriausybių skolų.

„Mes susitarėme padidinti ekonomikos finansavimą 120 mlrd. eurų vertės tiesioginėmis augimo priemonėmis“, - pasibaigus deryboms paskelbė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.

Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos pasiūlytas priemonių paketas turėtų padidinti gamybą ir sukurti naujų darbo vietų.

Neišleisti 60 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų bus skirti smulkiajam verslui ir jaunimo užimtumui didinti šalyse, kurioms to reikia labiausiai. Europos investicijų banko (EIB) kapitalas bus padidintas 10 mlrd. eurų. Ši injekcija jam leis gauti pinigų rinkoje ir investuoti 60 mlrd. eurų į inovacijas, mažas ir vidutines įmones bei infrastruktūros projektus.

ES taip pat ketina imtis naujovės – projektų obligacijų. Ekspertai jau anksčiau skatino dideles investicijas į infrastruktūrą, ypač pietų valstybėse. Vakarų Vokietija panašiai skatino Rytų Vokietiją po susivienijimo 1990 m. Projektų obligacijas leistų Europos Komisija, o paskolinti pinigai (kol kas – 4,5 mlrd. eurų) būtų skiriami infrastruktūros projektams (daugiausiai transporto, energetikos ir plačiajuosčio interneto sektoriuose) finansuoti.

Italai ir ispanai pasiekė savo

Susitarimas dėl euro zonos gelbėjimo priemonių galėjo būti pasiektas jau ketvirtadienio vakarą. Bet jam paprieštaravo vienos labiausiai dabartinės sunkmečio bangos paveiktų valstybių – Italija ir Ispanija, taigi Europos Vadovų Tarybos dalyviai prieš pat vidurnaktį išėjo vakarieniauti su dideliu galvos skausmu, kuriam numalšinti prireikė dar penkių valandų.

Abi valstybės pareikalavo gelbėjimo rato jau dabar – kuo skubiau sumažinti jų skolinimosi kainą, tai yra nustatyti mažesnes paskolų palūkanas. Ispanijos ir Italijos lyderiai nuogąstavo, kad priešingu atveju jų šalims tarptautinės rinkos apskritai užsivers, taigi jie bus priversti prašyti finansinės pagalbos.

„Ironiška, kad šalys, kurioms reikia pagalbos, dar sugeba diktuoti sąlygas“, - britų dienraščiui „Financial Times“ sakė neįvardytas Vokietijos atstovas.

Italai ir ispanai nusileido tik kai partnerės sutiko su reikalavimais gelbėjimo fondus naudoti obligacijoms rinkose pirkti. Šiek tiek atsitraukti buvo priverstos ir Prancūzija bei Vokietija.

Kanclerė Angela Merkel buvo spaudžiama palengvinti dalį euro zonos valstybių finansinių įsipareigojimų naštos – tai esą nuramintų skeptiškai nusiteikusius skolintojus. Ji panoro, kad ES dar griežčiau kontroliuotų nacionalinius biudžetus, akcentavo konkurenciją ir biudžetinę atsakomybę.

Tiesioginis bankų rekapitalizavimas galėtų vykti nustačius „efektyvų vieną priežiūros mechanizmą“ dalyvaujant Europos centriniam bankui. Su tokia tiesiogine pagalba būtų susietos tam tikros sąlygos.

Dar prieš susitikimą buvo pasiūlyta įkurti Europos iždą, kuris galėtų kontroliuoti bankus. Dėl to ketinama susitarti liepą. Be to, buvo pasiūlyta griežtesnė nacionalinių biudžetų kontrolė.

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*

Susiję straipsniai:

• Euro zona stagnuoja, bet pasaulio augimas nestos
• Ekonomistė: Euro zoną kausto sąstingis
• Besitraukianti euro zona: optimizmo gali įnešti Vokietija
• Euro zonoje toliau krito prekybos apimtys
• Gamintojai į euro zonos ekonomiką žvelgia įtariai