Sxc.hu nuotr.

Pasak ataskaitą parengusių „Investuok Lietuvoje“ analitikų, papildoma investicijų nauda pirmiausiai paliečia naujai įsikūrusio verslo tiekėjus. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka visoje vertės grandinėje naujai įdarbinti žmonės, kurių gautos pajamos didina perkamąją galią. Papildomai atsižvelgiama į investicijas į ilgalaikį turtą bei prekių platintojų gaunamas pajamas.

Analitikai pabrėžia, kad skaičiuojant papildomą naudą būtina atsižvelgti, į kokią rinką bus orientuotas naujai besikuriantis verslas. Jei jo tikslas – pardavinėti prekes ar paslaugas Lietuvoje, atsiranda didele tikimybe, kad rinka bus persidalinta su vietos žaidėjais, kas valstybei ekonomines naudos prasme yra mažiau naudinga. Todėl į eksportą orientuotos užsienio kompanijos pasižymi gerokai didesniu multiplikatoriaus efektu.

Pavyzdžiui, nauja maisto pramonės įmonė, eksportuojanti prekes į užsienį bei gaunanti 10 mln. eurų pajamas per metus, tiesiogiai sukurtų vidutiniškai 123 darbo vietas bei 3,3 mln. eurų pridėtinės vertės, o netiesiogiai kilstelėtų šalies dirbančiųjų gretas dar 240 darbuotojais bei šalies BVP papildytų 5,6 mln. eurų. Šiuo atveju multiplikatoriaus efektas būtų trigubas.

Tarp tiesioginių investuotojo tiekėjų atsirastų šalies žemės ūkio įmonės, o pastarąsias degalais ir trąšomis aprūpintų Lietuvos rafinuotų naftos produktų bei chemijos pramonės. Šiose ir likusiose tiekimo grandinėje esančiose ūkio šakose būtų kuriamos papildomos darbo vietos, o darbuotojų pajamos virstu išlaidomis dar labiau skatinančiomis šalies ūkį. Gamybos apimtims didinti būtų investuojama į ilgalaikį turtą (įrangą bei pastatus), taip duodant darbo įrangos gamintojams bei statybų sektoriui.

Platinant prekes savo vaidmenį atliktų ir logistikos centrai, didmeniniai bei mažmeniniai. Tokiu būdų investicijų nauda netruktų nuvilnyti per daugelį šalies ūkio šakų.

Vidutinis multiplikatoriaus efektas visame gamybos sektoriuje siekia 2,4, paslaugų – 1,8.

„Investuok Lietuvoje“ analitikai pastebi, kad nors gamybos sektorius išsiskiria didesniu multiplikatoriaus efektu nei paslaugų sektorius, kai kurios paslaugų šakos pasižymi multiplikatoriumi, pranokstančiu net gamybines šakas. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad finansinių paslaugų srityje multiplikatoriaus efektas siekia net 2,7. Tarp šiame sektoriuje „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų projektų yra tokios įmonės kaip „Storebrand“ bei „Nasdaq“.

Susiję straipsniai:

• Raul Eamets. Europos ekonomika – labai pavojingoje padėtyje
• „Gubernijos“ atnaujinimas – investicijos beveik 1,5 mln. eurų
• Penkios didžiausios investuotojų klaidos
• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• „TransferGo“ – 10 mln. dolerių investicija