reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

Viešieji konkursai
Mercell viešųjų pirkimų portalas

Pigios kelionės lėktuvu
Pigių kelionių pasiūlymai

Lėktuvų bilietai
Pigūs lėktuvų bilietai internetu

Mass Effect Andromeda
Mass Effect Andromeda news

Palapinės
Palapinės

reklama

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė   
2017 02 06, 15:26
Kodėl kišenėje niekas nebešlama?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas.

 

Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti.

reklama

 

Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jaunoji karta kur kas labiau įpratusi naudotis technologijomis nei vyresni gyventojai. Kad suprastume, kokį atspirties tašką turime, pateiksiu pavyzdį. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiandien turėdami 10 eurų jaunesni klientai iš jų 4,1 eurus išleidžia kortele, o 5,9 eurus grynais, kai tuo tarpu vyresni – didesnę dalį (6,6 eurus) išleidžia grynais ir tik 3,4 kortele.

 

Imlumas naujiems būdams tvarkyti savo finansus jau dabar atsispindi banko klientų elgsenoje.  „Swedbank“ statistika rodo, kad gyventojai, besinaudojantys banko mobiliąja programėle, per savaitę savo telefoną papurto 600 tūkst. kartų. Paklausite, kodėl jie tai daro? Taip galima akimirksniu pasitikrinti savo sąskaitos likutį, ir per 2016 metus sąskaitos likutis telefonuose buvo tikrintas... 24 milijonus kartų! Pagal šį skaičių „Swedbank“ mobilioji bankininkystė, kuria dažniausiai naudojasi jaunimas, aplenkė bankomatus – jie tradiciškai būdavo populiariausias būdas pasitikrinti, kiek pinigų yra sąskaitoje.

 

Nors tendencija aiški, vis dėl to pokyčiams reikia laiko. „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad už kasdienius pirkinius dar tik 4 iš 10 studentų linkę atsiskaityti banko kortele. Paprastai grynieji vis dar dažnai naudojami smulkiems apsikeitimams su draugais (beveik 80 proc.). Kita vertus, studentai mėgsta elektroninius atsiskaitymus už paslaugas – šie mokėjimai dažniausiai atliekami interneto banke (76 proc.).

 

Taigi, kas paskatintų aktyviau naudotis elektroniniais mokėjimais ir išmaniaisiais pinigų valdymo būdais? Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 18–24 m. jaunuolių apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lemiami yra keli faktoriai. Tai technologijų suteikiama nauda, pasitikėjimas technologija ir jos rizikos lygis, socialinė įtaka ir tai, kaip konkrečius sprendimus vertina kitos reikšminės grupės (ar tai „lygis“ ir „kieta“). Be to, naudojimosi paprastumas ir hedonistinis „smagumo“ faktorius. Tai daryti turi būti smagu.

 

Įprasta manyti, kad jaunimas savo įpročius keičia greičiau. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų imlumas naujovėms suveiks kaip katalizatorius, paspartinantis mūsų virtimą „visuomene be grynųjų“ (angl. „cashless society“).

 

Todėl savo sūnui sakau, kad šlamantys nustos šlamėti – pinigai kraustosi į elektroninę erdvę, piniginės tampa išmanios ir mokėjimai paprastėja, juos galiu atlikti išmaniuoju telefonu, kol laukiu sūnaus po sporto treniruotės.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama