reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2017 08 14, 10:43
Kauniečių NT poreikiai kinta, patrauklumą atgavo miesto centras

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą. Jei iki šiol laikinosios sostinės gyventojai didžiausią prioritetą teikė namui ar kotedžui už miesto centro, dabar jie dairosi geros kokybės buto miesto centre.

 

Kintančias tendencijas lemia tiek atgijęs miesto centras ir senamiestis, tiek kitokia pirkėjų karta – vyresnė ir finansiškai pajėgesnė.

 

Būsto rinka Kaune išlieka aktyvi

 

Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad Kauno būsto rinka išlieka aktyvi, paklausa nemažėja. „Pastaruosius kelerius metus Kaune vidutiniškai parduodama apie 350 senos ir naujos statybos butų per mėnesį, panašūs pardavimo tempai išlieka ir šiemet“, – pastebi „Ober-Haus“ Kauno biuro atstovas S. Umbrasas.

reklama

 

Anot jo, naujos statybos butų pardavimo apimtys nuosekliai auga. 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune per mėnesį vidutiniškai buvo parduota ir rezervuota apie 60 naujos statybos butų arba 25 % daugiau nei jų buvo realizuojama per mėnesį 2016 metais.

 

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė antrina, jog lyginat su pirmuoju 2016 metų pusmečiu, vien „Swedbank“ su kauniečiais pasirašė apie 8 % daugiau nekilnojamojo turto paskolų sutarčių.

 

Tiesa, nors išlaiko stabilų ir nuoseklų augimą, sostinės nekilnojamojo turto aktyvumo Kaunas dar nepasiekė.

 

Antrąjį būstą įsigyjantys kauniečiai vertina centrą ir senamiestį

 

„Kaune veikiame per 50 metų, gerai pažįstame šį miestą ir jo gyventojų poreikius. Čia visą laiką galiojo auksinė nekilnojamojo turto taisyklė – vieta buvo ir tebėra svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi. Kauno miesto struktūra leido miestiečiams kurtis nuosavuose namuose užmiesčio rajonuose – toks formatas ilgą laiką buvo populiariausias. Tik pastaraisiais metais stebime, jog atsiranda kitokį poreikį turinčių pirkėjų grupė.

 

Vyresnė kauniečių karta jau patyrė, jog užmiesčio vietos išliekamoji vertė yra kur kas mažesnė ir, nusprendus parduoti užmiestyje esantį būstą, grąža gali būti mažesnė nei padaryta investicija. Tad dabar nebe pirmą būstą įsigyjantys kauniečiai grįžta į miesto centrą, kur, įsikūrus kokybiškai, galima turėti daugiau privalumų – gerą susisiekimą, patogią infrastruktūrą, arti esančias pramogas“, – pasakoja darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

 

Panašias tendencijas stebi ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas. Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės labiau ieško išskirtinių vietų, su gražiu vaizdu pro langą, todėl išaugo poreikis pirkti būstą centrinėje miesto dalyje. Dar prieš kelerius metus kauniečiai į tai žiūrėjo atsargiai, o dabar drąsiai renkasi būstą centre. „Centrinėje miesto dalyje paklausus ne tik centras, bet ir vienas seniausių miesto rajonų – Žaliakalnis“, – tęsia S. Umbrasas.

 

Tiesa, ryškėja ir šiuos poreikius turinčio pirkėjo portretas – vyresnės kartos, grįžtantys iš namo užmiestyje į centrą arba perkantys būstą savo vaikams, finansiškai pajėgūs ir įsigyjantys būstą savo lėšomis. Todėl, K. Vanago teigimu, centre būstą besirenkantiems gyventojams yra itin svarbus statybas vykdančios bendrovės patikimumas.

 

Nauji NT projektai atgaivino miesto centrą

 

Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, jog miestiečių grįžimas į centrą susijęs ir su didesne aukštos kokybės projektų pasiūla.

 

Kaune, priešingai nei Vilniuje, ilgą laiką trūko išskirtinių, kokybiškų nekilnojamojo turto projektų, atgaivinančių erdves, kurios tam tikra prasme iš miestiečių buvo atimtos dėl to, kad buvo neprieinamos – plačios gamyklų užimtos teritorijos, pakrantės. Tad miesto situacija buvo netradicinė – viena vertus, ypatingo grožio Nemuno ir Neries krantinių panoramos, kita vertus – jokios saugios prieigos ir galimybės gyventi prie jų.

 

„YIT Kausta“ vystomas, architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotas, Piliamiesčio kvartalas – vienas pirmųjų, išlaisvinusių Kauno pakrantes ir sudariusių galimybes gyventojams gyventi prie Neries kokybiškame būste su išvystyta infrastruktūra.

 

„Tikimės, kad Piliamiestis virs traukos centru ne tik čia apsigyvenusiems, bet ir visiems kauniečiams – sutvarkius krantinę, nutiesus dviračių ir pėsčiųjų takus, iš dalies terasinio apsauginio pylimo suformavus amfiteatrą, pavyks šią miesto dalį paversti modernaus miestiečio gyvenimo būdą atitinkančia vieta,“– pasakoja K. Vanagas.

 

Daliai Piliamiesčio gyventojų atsiveria ne tik upės, bet ir Kauno pilies panorama. Šiuo metu naujakuriai keliasi į du pirmuosius daugiabučius, į pabaigą eina dar dviejų gyvenamųjų daugiabučių įrengimas. Šiame kvartale iš viso bus pasiūlyti 172 nauji butai, o per šešerius metus bus pastatyti 11 statinių – tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų ir prekybinės patalpos.

 

Išlieka migracija į užmiesčius

 

Vertinant jaunesnės, trisdešimtį peržengusios, kauniečių kartos poreikius, jie išlieka nepakitę – dauguma jų dirba miesto centre ir renkasi naujos statybos ekonomiškesnį būstą užmiestyje. Ieškodami mažesnės kainos būsto variantų dalis kauniečių netgi migruoja į rajonus. Dažniausiai tai šeimos, įsigyjančios pirmąjį bendrą būstą arba nusprendusios keltis į namą ar kotedžą.

 

„Iš Kauno rajonų didžiausią paklausą šiuo metu turi Domeikava, Giraitė, Romainiai ir Garliavos kryptimi išsidėstę rajonai. Būtent šiuose rajonuose vystomi nekilnojamojo turto projektai, tad ten koncentruojasi ir paklausa. Kalbant apie miegamuosius Kauno rajonus, aktyviausiai kauniečiai dairosi būsto Dainavoje ir Šilainiuose, kur taip pat plėtojami nauji projektai“, – teigia „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.

 

Net ir rinkdamiesi ekonominį variantą, kauniečiai pageidauja, kad jame būtų bent du miegamieji. Tad ieškodami buto ar kotedžo miegamuosiuose rajonuose ar užmiestyje, kauniečiai dairosi varianto tiek su keliais miegamaisiais, tiek su pakankamai erdvės kitoms patalpoms. Tai galioja būstams nuo 60 iki 80 m² ploto.

 

Pasak S. Umbraso, nors ir retai, pasitaiko miestiečių, užmiestyje ieškančių 200–250 m² namo. Paieška nebūna paprasta, nes tokio dydžio nuosavi namai statomi rečiau dėl gerokai didesnių statybos kaštų.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama