VersloSavaite.lt nuotr.

Kol nėra priešingų įrodymų, tikėjimas tęsiasi, ir rinkose pastarąsias dvi savaites tęsėsi tam tikra žinių ir stimulų vakuumo situacija. Iki vakar.

Vakar ilgai lauktame naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC susitikime Vienoje buvo nutarta riboti naftos gavybą ir nuo 2017 m. sausio 1 d. OPEC sieks, kad naftos gavybos apimtys neviršytų 32,5 mln. barelių per dieną.

Galima palyginti: šiuo metu OPEC gavyba siekia rekordinius 34 mln. barelių per dieną, viso pasaulio gavyba svyruoja tarp 90 mln. ir 100 mln. barelių per dieną. Šis susitarimas taip pat įtraukia ir šalių, kurios nėra OPEC narės, veiksmus: ne OPEC narės turėtų sumažinti bendrą gavybą 600 tūkst. barelių per dieną, ir vien Rusija yra pasirengusi mažinti gavybą 300 tūkst. barelių per dieną.

Toks susitarimas skamba tikrai konstruktyviai. Tuo tarpu dar vakar ryte naftos kaina labai svyravo dėl to, kad rinkų dalyviai abejojo, ar OPEC sugebės pasiekti nors kokį susitarimą, o net jei ir pasieks, ar šio naujojo susitarimo nelauks tokia pat lemtis, kokia paprastai laukdavo ankstesnių susitarimų – pasiekti bet nevykdyti.

Taigi, kokie šansai, kad vakarykštis susitarimas, įvardijamas konkrečiausiu per 8 metus, bus vykdomas, kas iš to laimės ir kokią įtaką jis darys naftos bei benzino kainoms? Naftos kaina per vakar dieną pakilo beveik 12 proc., o tai buvo didžiausias dienos kilimas per pastaruosius 9 mėnesius, kilo naftą išgaunančių įmonių akcijų kainos, krito avialinijų akcijų kainos. Regis, rinka patikėjo OPEC. Tačiau neaiškumų vis tiek išlieka.

Pirmas neaiškumas yra tas, kad šio vakar dienos susitarimo įgyvendinimas priklausys nuo OPEC narių susitikimo su šalių, nepriklausančių organizacijai, atstovais gruodžio 9 dieną. Antra, istoriškai karteliui ypatingai nesisekdavo įgyvendinti pasiektų oficialių ar neoficialių susitarimų. Prasta daugelio OPEC šalių narių viešųjų finansų situacija, sparčiai auganti alternatyviųjų naftos gavybos būdų (pirmiausiai, JAV skalūnų gavybos bendrovių) reikšmė, galiausiai nepakankama naftos produktų paklausa dėl lėtesnio nei laukiama pasaulinės ekonomikos augimo lemia gerokai susilpnėjusį OPEC vaidmenį ir prasmę. Ar kartelis sugebės išlaikyti vientisumą bei nuoseklumą, ir bus naftos kainą artimiausius du mėnesius lemsiantis veiksnys?

Naftos kainos reakcija, kuri buvo didžiausia artimiausio termino atsiskaitymo naftos sandoriams ir gerokai mažesnė ilgesnio termino atsiskaitymo sandoriams, reiškia dvi galimas išeitis: arba rinkos dalyviai ir toliau nepasitiki OPEC ketinimais pasiektus susitarimus įgyvendinti, arba turi lūkesčių, kad naftos kainoms pakilus, gavybą papildys atsigavusios skalūnų gavybos bendrovės (kurioms tampa prasminga atnaujinti gavybą, kai naftos kaina priartėja prie 60 JAV dolerių už barelį).

Panašu, kad po vakarykščio susitikimo subruzdę naftos kainos augimo lūkesčiai ir vėl yra apaugę tam tikrais klaustukais, tačiau net ir nepaisant jų, naftos kainos augimo turėtume laukti.

Naujausiomis „Danske Bank“ prognozėmis po metų „Brent“ rūšies naftos kaina gali pakilti iki 58 JAV dolerių už barelį (šiuo metu ji yra beveik 52 JAV doleriai ir yra 50 proc. aukščiau žemiausio šių metų kainos lygio, pasiekto sausio mėnesį).

Tačiau kainos augimo laukiame ne tiek dėl pastarojo OPEC susitarimo, kurį dar reikės įgyvendinti, bet labiau dėl laukiamo infliacijos ir pasaulinės ekonomikos augimo, ypač kalbant apie JAV, kurios yra didžiausia naftos produktų vartotojos pasaulyje. Tokiu atveju, žinoma, stebėtume ir tam tikrą naftos produktų kainų augimą kitais metais. Tuo tarpu gruodį turėsime galimybę stebėti, kaip OPEC šalys ruošiasi vykdyti naftos gavybos ribojimo susitarimus, ir ar tikrai šįkart bus tas kartas, kai įvyks tai, kas susitarta.

Susiję straipsniai:

• Apdirbamoji pramonė metus pradeda nuosaikiai
• Degalų kainos Lietuvoje mažėja 4 savaitę iš eilės
• Lietuvoje benzino kaina vėl mažėja
• Degalų kainos pastarąją savaitę augo
• Dėl brangstančių degalų 4 iš 5 šalies vairuotojų svarsto keliavimo alternatyvas