reklama

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2017 10 03, 13:51
Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą.

 

Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

 

Vidurinioji klasė: kas jai priklauso ir kas ne?

reklama

 

Kaip rodo „Danske Bank“ atlikto tyrimo duomenys, vidutinių pajamų grupei priklauso 36 proc. Lietuvos namų ūkių. Pagal šį skaičių lenkiame tik dvi Europos valstybes – Rumuniją ir Bulgariją. Taip pat gerokai atsiliekame nuo tokių šalių, kaip Norvegija ar Danija, kur šiai grupei galima priskirti beveik 80 proc. namų ūkių.

 

Lietuvoje vienas gyvenantis asmuo save viduriniajai klasei gali priskirti tuo atveju, jeigu jo pajamos (atskaičius mokesčius) per mėnesį svyruoja nuo 800 iki 2100 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, šiai kategorijai norinti priklausyti trijų asmenų šeima per mėnesį turėtų uždirbti nuo 1400 iki 3700 eurų.

 

Vidutinių pajamų grupei Lietuvoje dažniausiai priklauso vidurinės grandies vadybininkai, kvalifikuoti specialistai, smulkaus verslo savininkai, taip pat jų šeimos nariai. Dažniausiai tai – didžiųjų miestų gyventojai. Tačiau pasigirti priklausantys viduriniajai klasei vargiai gali, pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojai. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad jai galima priskirti vos 8 proc. senjorų. Dar mažiau – vos 0,4 proc. jų – patenka į aukštesnių pajamų grupę. Didžioji dauguma, deja, priklauso skurdo grupei.

 

Kreivi politikų siūlymai

 

Pastaruoju metu valdantieji nemažai dėmesio skyrė mažiausias pajamas gaunančiųjų padėčiai gerinti. Tai – idėjos ir planai dėl pensijų didinimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimo. Žinoma, tai – reikalingi žingsniai, tačiau kartu reikėtų stiprinti ir viduriniąją klasę, nes tai yra bet kurios išsivysčiusios ekonomikos stuburas ir pagrindinis vartojimo variklis.

 

Tam pasitarnautų mažesnis vidutines pajamas gaunančiųjų apmokestinimas. Iš įvairių politikų nuolat galima išgirsti priešingų pasiūlymų – vidutines pajamas gaunančiuosius reikėtų dar labiau apmokestinti įvedant „progresinius mokesčius“ ir keliant mokesčių tarifus vos virš 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantiems darbuotojams. Toks veiksmas viduriniają klasę tik sumažintų, nes dalį šiai grupei priklausančių asmenų nustumtų į žemesnių pajamų kategoriją. Reikėtų eiti priešingu keliu ir mažinti viduriniosios klasės apmokestinimą, tokiu būdu didinant samdomo darbo apmokestinimo progresyvumą.

 

Šiuo metu apatinę viduriniosios klasės kartelę – 800 eurų – pasiekusio darbuotojo visi su darbu susiję mokesčiai sudaro 42 proc. nuo darbo vietos kainos. Palyginimui – savo šalyje viduriniosios klasės ribą pasiekusio airio mokesčiai sudaro 21 proc., norvego – 30 proc., dano – 32 proc. Europos vidurkis sudaro 37 proc.

 

Receptas, kaip stiprinti ekonomikos stuburą

 

Norint, kad vidurinioji klasė Lietuvoje augtų, svarbiausi yra du veiksniai – šalyje sukuriamos pridėtinės vertės didinimas ir tolygesnis jos pasiskirstymas.

 

Šalies ūkyje sukuriama pridėtinė vertė nulemia ne tik tai, kiek uždirba čia veikiantis verslas, bet ir tai, kokias pajamas gauna jų darbuotojai. Darbuotojų atlyginimai ilguoju laikotarpiu juda aukštyn kartu su pridėtine verte. Norėdami šalyje kurti ir teikti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų, pirmiausia turime galvoti apie švietimo sistemos pertvarką, kuri ilgainiui leistų sukurti daugiau inovacijų. Ne tik mokslinių inovacijų, bet ir inovatyvesnių produktų, verslo modelių, dizaino ir prekės ženklų.

 

Kita vertus, vis dar esame neišnaudoję visų verslo procesų efektyvinimo galimybių. Pagal veiklos našumą Lietuvos įmonės vis dar 3-4 kartus atsilieka nuo konkurenčių Vakarų Europoje. Nepaisant atsilikimo, Lietuvos įmonės vis dar yra vienos iš mažiausiai investuojančiųjų Europoje. Valdžia ir čia gali suvaidinti vaidmenį, pavyzdžiui, nebeapmokestindama investicijų pelno mokesčio tarifu.

 

Ilgainiui, pridėtinei vertei augant, ne mažiau svarbu bus ir tai, kaip toji pridėtinė vertė pasiskirsto. Šiuo metu pagal pajamų nelygybę esame vieni iš „pirmaujančių“ Europoje. Tai nulemia ir aukštas šešėlinės ekonomikos lygis, ir netolygus įvairių socialinių grupių apmokestinimas. Ūkininkų ar pagal verslo liudijimus dirbančiųjų statybininkų, remontininkų efektyvus mokesčių tarifas gali siekti vos kelis procentus, kai tuo tarpu samdomame darbe dirbantys žmonės sumoka dešimt kartų didesnius mokesčius.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama