reklama

reklama

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė   
2018 03 26, 11:19
Kaip sumažinti išlaidas maistui ir paskaninti šventes

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Išlaidos maistui ir gėrimams kone kiekvieno namų ūkio biudžete užima didžiausią kasdienių išlaidų dalį. Artėjant  tokioms didelėms metų šventėms, kaip Velykos, ši išlaidų eilutė rizikuoja išaugti ir dažnas ima galvoti, kaip ir kur galėtų sutaupyti.

 

Tačiau taupymas maisto sąskaita nebūtinai reiškia, kad teks valgyti mažiau ar rinktis mažiau kokybišką maistą. Priešingai – jeigu taikytume kelis paprastus ir laiko patikrintus principus, mes ne tik sutaupytume, tačiau ir mūsų mityba taptų labiau visavertė.

 

Planas − visada gera mintis

reklama

 

Norėdami geriau kontroliuoti išlaidas maistui ir lengviau atsispirti akcijų vilionėms parduotuvėse, turėtume suplanuoti meniu. Tuo užsiimti reiktų pavalgius, kai mūsų neatakuoja įkyrios mintys apie maistą, ir planuoti reikėtų neskubant. Prieš išsiruošiant į parduotuvę, praverstų peržiūrėti ir palyginti skirtingų prekybos tinklų pasiūlymus internete.

 

Tai padėtų tiksliau planuoti išlaidas, be to, gali pasufleruoti gerų meniu idėjų. Pagrindinių reikalingų produktų sąrašą turėtume sudaryti nusprendę, kokią sumą pinigų galime skirti maisto prekėms ir patikrinę namuose turimus produktus. Gera praktika prekes užsakinėti internetu – tada turėsime mažiau galimybių nukrypti nuo suplanuoto pirkinių sąrašo, be to, taip galime sutaupyti laiko.

 

Nenumatytiems apsipirkimams − pasiruoškime

 

Pasitaiko, kad net ir kruopščiai suplanavus visą meniu bei pirkinius, visgi pritrūkstame tam tikrų produktų. Tai nėra jokia tragedija, jei tam būsime pasiruošę – iš anksto nusimatykime lėšų, o apsilankę parduotuvėje stenkimės neužsibūti joje ilgiau, nei užtrunka įsigyti reikiamą prekę.

 

Patartina neimti pirkinių vežimėlio – jis pakeliui link reikiamo produkto nejučia gali prisipildyti neplanuotomis ir nereikalingomis prekėmis. Verčiau rinktis krepšelį arba dar geriau – prekę neštis rankose, kad nebūtų daug galimybių pakeliui kasos link paimti dar „porą papildomų smulkmenų“.

 

Padės mobiliosios programėlės

 

Planuoti pirkinius ir sekti išlaidas galima įvairiai – vieni pildo popierinę namų ūkio buhalteriją, kiti naudojasi „Excel“ programa. Tačiau patirtis rodo, kad paprasčiausia tam pasitelkti išmaniąsias programėles, pavyzdžiui, „Monefy“, „Spendee“, „Wallet“, „Home budget“ ar „Our Groceries“, kurioje šeimos nariams su skirtingais išmaniaisiais įrenginiais galima patogiai drauge pildyti pirkinių sąrašą.

 

Tokios programėlės sutaupo laiko ir padeda racionaliau paskirstyti savo finansinius resursus.

 

Valgykime namuose gamintą maistą

 

Maisto gaminimo pamokos yra viena iš labiausiai savarankiškame gyvenime praverčiančių investicijų. Gamindami namie galime valgyti šviežesnį ir kokybiškesnį maistą bei sutaupyti šimtus eurų. Pavyzdžiui, jeigu bent kelis kartus per savaitę susiruoštume pietų dėžutę ir, užuot pietavę mieste, pasistiprintume namuose gamintu maistu, mėnesio gale galime sutaupyti iki 50 eurų. Dar bent 20 eurų sutaupytume nepirkdami ryte kavos išsinešti, o pasiimdami jos iš namų.

 

Ką jau kalbėti apie iš anksto namuose paruoštas ir užšaldytas maisto atsargas – kaskart smarkiai išalkus ir pritrūkus laiko gaminimui tai padėtų išvengti streso, nesveiko užkandžiavimo ir emocinio išlaidavimo maisto prekių parduotuvėje.

 

Nenuvertinkime „pasidaryk pats“ principo

 

Ne tik virtuvėje verta vadovautis principu „pasidaryk pats“. Ant palangės auginamų prieskoninių augalų, šviežio sodo derliaus ar surinktų miško gėrybių vertė matuojama ne tik pinigais. Namie verdamų uogienių ar kepamų pyragų kvapas – neįkainojamas, kaip ir laikas, kurį praleidžiame gamindami ir dalindamiesi maistu drauge su artimaisiais.

 

Pakoregavę savo mitybos įpročius galėsime džiaugtis ne tik sveikesniu maistu, bet ir sutaupytais pinigais, kuriuos galėsime skirti kitiems svarbiems savo ar šeimos poreikiams.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar šią vasarą atostogavote?
 

reklama

reklama

reklama