VersloSavaite.lt   
2015 11 12, 13:50
Kaip sukurti finansavimo galimybes MVĮ?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Lietuvos ekonomika netrukus atsigaus po patirto finansų krizės šoko. Krizė paliko ilgalaikes pasekmes ir verslo pasaulyje, viena iš jų yra bankų atsargumas finansuojant mažas ir vidutines įmones.

 

Centrinio banko duomenimis nuo 2008 m. Baltijos šalių komercinių bankų finansavimas MVĮ sektoriui sumažėjo apie 20%. Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį MVĮ atlieka Lietuvos ekonomikoje, toks žymus bankų finansavimo kritimas, deja, reikšmingai paveikia mūsų verslo ekosistemą.

reklama

 

Kontinentinėje Europoje, kaip ir Lietuvoje, bankai yra labai svarbus finansavimo šaltinis bendrovėms, nes sudaro net 80% viso įmonių finansavimo. Todėl Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo augimas priklauso nuo kreditavimo politikos, kuri sprendžiama Skandinavijos šalių bankų centrinėse būstinėse, o tada pritaikoma ir padaliniams Lietuvoje. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, o ypač JAV, bankų vaidmuo finansų ekosistemose yra žymiai mažesnis.

 

Lietuvos vyriausybė turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo užsienio investuotojų valdomo bankų sektoriaus ir skatinti ieškoti alternatyvų. Finansavimo galimybių įvairovė suteiktų didesnį kapitalo prieinamumą MVĮ, o tuo pačiu metu prisidėtų ir prie bendro šalies ekonomikos augimo.

 

Komercinių bankų verslo paskolų vaidmuo pamažu mažėja ir be vyriausybės pagalbos. Šiuo metu daugėja rizikos kapitalo, verslo angelų ir nebankinių skolintojų skaičius rinkoje. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų nebankines verslo paskolas teikianti Capitalia jau finansavo daugiau nei 500 mažų ir vidutinių įmonių, kurioms banko kreditas buvo neprieinamas arba netinkamas.

 

Taip pat, per pastaruosius 4 metus, rizikos kapitalistai jau investavo virš 50 milijonų eurų į greitai augančių įmonių plėtrą. Tai parodo didėjantį susidomėjimą verslu ir supratimą, kad įmonių plėtrai reikalingas finansavimas gali būti gaunamas ne tik banke.

 

Be to, dėl finansų krizės sugriežtinti bankų reikalavimai padėjo sukurti visiškai naują industriją - finansinių technologijų kompanijas. Finansinių technologijų kompanijos siūlo naujus ir modernius būdus užtikrinti lengvesnius kasdieninius atsiskaitymus, santaupų valdymą bei finansavimo pritraukimą.

 

Pavyzdžiui, finansinių technologijų įmonių išduotų paskolų suma tiek privatiems asmenims, tiek MVĮ visame pasaulyje dvigubėja kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2020 metų JAV šio naujo finansavimo dalis sudarys net 10% visų paskolų MVĮ portfelio.

 

Naujoji finansinių technologijų banga palietė ir Baltijos šalis. Latviška platforma Mintos, Lietuviškos Savy ir FinBee yra puikūs pavyzdžiai, kaip naujos technologijos vartotojams ir įmonėms gali supaprastinti finansavimo problemas. Pavyzdžiui, per tarpusavio skolinimo platformą Mintos vos per du mėnesius buvo finansuota daugiau nei 500,000 eurų smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų, kurias valdo Capitalia.

 

Labai svarbu, kad valstybė skatintų tokių finansavimo šaltinių kūrimą, taip prisidėdama prie mažėjančios priklausomybės nuo komercinių bankų ir finansų ekosistemos įvairovės, o ne stengtųsi suvaržyti ar kitaip riboti jų veiklą.

 

Lietuvos vyriausybė taip pat galėtų pasimokyti iš Latvijos patirties ir prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo, bendrai finansuojant MVĮ kartu su privačias kreditoriais ar investuotojais. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje bendrai buvo finansuota daugiau nei 100 Capitalia paskolų, išduotų įmonėms.

 

Deja, bet Lietuvoje pagalba kol kas teikiama tik su Invega garantijomis, kuri taip pat gali bendradarbiauti tik su komerciniais bankais ir kredito unijomis. Lietuvos valstybė taip pat galėtų imtis iniciatyvos ir skatinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą su nebankiniais skolintojais ir naujomis finansinių technologijų įmonėms. Tai būtų vienas iš svarbiausių ilgalaikių veiksmų stiprinti mūsų šalies finansinę nepriklausomybę.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: