T. Padgursko nuotr.

Iš esmės pasikeitus visų pajamų rūšių apmokestinimui, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama palūkanoms ir kapitalo prieaugiui. Gyvybės draudimas ir pensijų fondai mokesčių prasme tampa bene patraukliausiomis taupymo ir investavimo formomis.

Nepaisant siekio labiau apmokestinti gyventojų pajamas iš kapitalo, tikėtina, kad artimiausiais metais didelė dalis investavimo pajamų vis dar liks neapmokestinta pagal naująją tvarką. Taip gali atsitikti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, nemaža dalis investuotojų suskubo laiku pasinaudoti neapmokestinimo režimu, taikomu iki 2013 m. pabaigos sudarytoms indėlių sutartims bei įsigytiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams.

Ši lengvata paskatino įsigyti ilgesnio laikotarpio (pavyzdžiui, 2018 ar 2019 m.) bendrovių ar vyriausybių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, taip pat sudaryti ilgalaikes indėlių sutartis. Tokiu būdu investuotojai užsitikrino, kad kuo ilgiau būtų gaunamos neapmokestinamos palūkanų pajamos.

Antra, pagal dabar galiojančią tvarką neapmokestinama palūkanų suma, taikoma vienam mokesčių mokėtojui, siekia 10 tūkst. litų. Esant ypač žemoms palūkanoms, tokia suma nebeatrodo labai maža.

Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai (jiems taikoma ne 10, o 20 tūkst. lengvata) laisvas lėšas investuotų į 1 proc. pajamingumo vyriausybės taupymo lakštus, jų kapitalo grąža liktų neapmokestinta, net jei investuota suma siektų 2 mln. litų. Tiesa, svarbu pažymėti, kad 10 tūkst. litų lengvata yra taikoma tik kapitalo prieaugiui ir palūkanoms, o dividendų pajamos, kaip ir anksčiau, bus apmokestinamos nuo pirmojo lito.

Trečia, nuo šių metų pradžios nebeliko apribojimų nuostolingų sandorių įtraukimui į metinį kapitalo prieaugio skaičiavimą. Tai mažins mokesčio bazę ir, atitinkamai, mokėtiną mokestį.

Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, investuotojams reiktų atkreipti dėmesį į ne itin palankias palūkanų pajamų apskaičiavimo taisykles. Viena iš populiariausių investavimo priemonių Lietuvoje yra bendrovių ir vyriausybių obligacijos. Jei anksčiau investuotojai savo finansinių tarpininkų teiraudavosi, koks yra obligacijos pajamingumas, šiuo metu reikėtų pasidomėti ir mokamo kupono (palūkanų) dydžiu.

Šis klausimas aktualus dėl to, kad pajamomis ir GPM objektu yra laikomas kuponas, o ne tos obligacijos pajamingumas, tai yra, tikroji grąža. Pavyzdžiui, šiais metais įsigijus Airijos vyriausybės 2019 m. obligacijas su 2 proc. metiniu pajamingumu, 2014 m. uždarbis po mokesčių siektų tik 1,12 proc., nes ši obligacija moka 5,9 proc. dydžio metinį kuponą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju efektyvus mokesčio tarifas būtų ne 15, o 44 proc.

Taip pat pažymėtina, kad mokesčiams apskaičiuoti ir toliau yra naudojamas rezultatas iš tais mokestiniais metais faktiškai įvykdytų finansinių priemonių pardavimo, o į laikomų finansinių priemonių vertės pokytį nėra atsižvelgiama. Tokia metodika ir toliau vers investuotojus metų pabaigoje imti skaičiuotuvus ir skaičiuoti, kuriuo mokestiniu laikotarpiu tikslingiau atlikti pardavimo sandorius.

Naujosios kapitalo apmokestinimo taisyklės turėtų teigiamai paveikti gyvybės draudimo bei savanoriškų pensijų fondų rinką. Gyvybės draudimas ir pensijų fondai mokesčių prasme tampa bene patraukliausiomis taupymo ir investavimo formomis, nes jų apmokestinimas iš esmės nesikeičia.

Tenkinant įstatymu nustatytas sąlygas, gyventojas ir toliau ne tik išvengs kapitalo prieaugio mokesčių, bet ir susigrąžins iki 25 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Beje, 2015 metais (už 2014 metus) bus galima susigrąžinti ir nuo dividendinių pajamų sumokėtą gyventojų pajamų mokestį.

Naujoji mokesčio skaičiavimo tvarka greičiausiai taip pat padidins ir pačių finansinių sandorių skaičių. Iki šiol investuotojai susilaikydavo nuo dažnesnio sandorių vykdymo dėl 366 dienų taisyklės (tiek dienų išlaikius vertybinį popierių, pardavimo pajamos būdavo neapmokestinamos) arba dėl baimės būti pripažintu individualią veiklą vykdančiu asmeniu. Dabar šių „saugiklių“ nebeliko.

Daugiau privačių investuotojų dėmesio taip pat turėtų sulaukti trumpo laikotarpio (iki vienerių metų) skolos vertybiniai popieriai. Anksčiau bendrovių ilgesnio nei vienerių metų termino skolos vertybiniai popieriai turėjo pranašumą, nes jų palūkanos buvo apmokestinamos. Dabar apmokestinimo skirtumo nebeliko, ir tai sukuria didesnes paskatas vertybinių popierių rinkos dalyviams leisti trumpo laikotarpio skolos vertybinius popierius, o investuotojams – į juos investuoti.

Susiję straipsniai:

• „Gubernijos“ atnaujinimas – investicijos beveik 1,5 mln. eurų
• Penkios didžiausios investuotojų klaidos
• „TransferGo“ – 10 mln. dolerių investicija
• Jaunoji karta neigia mitus: investuojančių moterų – tiek pat, kiek vyrų
• Į paštomatų tinklo plėtrą – 2 mln. eurų investicijos