VersloSavaite.lt   
2015 10 09, 15:21
Kaip išvengti restorano bankroto?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Garsaus pasaulyje restoranų rinkodaros specialisto, daugelio knygų, tapusių bestseleriais, autoriaus Jose L Riesco teigimu, maždaug 90 proc. savarankiškai valdomų restoranų per pirmuosius penkerius metus bankrutuoja.

 

Taip yra, nes jų savininkai daro esminę klaidą – koncentruojasi tik į patiekalų įvairovę bei kokybę, bet pamiršta bendrą restorano koncepciją ir tai, kad veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių derinio.

reklama

 

„Atrodytų, vien toks restorano išskirtinumas, kaip specializuoti patiekalai ar neįprastas interjeras turėtų nešti sėkmę, bet iš tiesų taip nėra. Išskirtinė detalė galbūt ir padės lankytoją privilioti pirmą kartą, bet, kad jis taptų nuolatiniu lankytoju, jį reikia sužavėti visuma, – pastebi vienintelio jūrinių žuvų restorano Lietuvoje „Šiaurės jūra“ bendraturtis ir direktorius Donatas Dabrovolskas. – Dar prieš įrengiant restoraną reikia turėti tikslią viziją, kaip viskas atrodys ir funkcionuos, nes net ir viena klaida, pavyzdžiui, garsiai dirbanti buitinė technika, gali tapti priežastimi, kodėl čia neužsuks lankytojai.“

 

Prieš atidarant restoraną, reikėtų gerai apgalvoti kiekvieną smulkmeną – pradedat nuo foninės muzikos, sienų spalvų ir baigiant konsultacijomis su atitinkamų sričių specialistais: dėl restorano vietos – su nekilnojamo turto agentu, dėl geriausių sprendimų virtuvėje – su specializuotos technikos specialistais ir t. t.

 

Galima išskirti penkis veiksnius, dažniausiai lemiančius restorano sėkmę:

 

1. Atviros virtuvės koncepcija. Pasak D. Dabrovolsko, tokia virtuvės koncepcija – tarsi kokybės garantas klientui. „Į restoraną užsukusiam svečiui smagu matyti, kaip vyksta darbas virtuvėje, kokie žmonės gamina, galų gale – domina ir virtuvės švara. Be to, darbas atviroje erdvėje – puiki disciplina ir darbuotojams, kurie turi pasitempti ir nepamiršti šypsotis“, – sako restorano vadovas.

 

Pasak profesionalios virtuvės įrangos sprendimus siūlančios „System Venbo Group“ atstovo Stanislovo Barišausko, pastebima tendencija, kad atviros virtuvės įrengiamos daug moderniau nei uždaros, jos yra vizualiai gražesnės, vengiama pigių buitinių prietaisų – viskas profesionalu ir sukomplektuota taip, kad padarytų įspūdį restorano klientui. 

 

2. Specialiai pritaikyta įranga. Daugelis restoranų turi savo specifikaciją – vieni orientuojasi į grilio patiekalus, kiti specializuojasi japonų virtuvės patiekaluose ar kepa picas. Natūralu, kad kiekvienam išskirtiniam patiekalui pagaminti reikia kokybiškos ir patiekalų gamybos specifiką atitinkančios įrangos.

 

Dažnai profesionali virtuvės įranga pritaikoma konkrečiam restoranui. Pavyzdžiui, žuvies restoranams ar parduotuvėms pasitarnauja net kelių metrų  ilgio šaldomieji stalai, ledo generatorius, iš kurio ledukai keliauja tiesiai į kamerą, ant ten laikomų produktų. Tai leidžia išlaikyti žuvį nepakitusios spalvos bei struktūros, be to, sutaupoma laiko, nes nereikia atlikti pašalinių darbų, pavyzdžiui, rankomis perkelti ledukus ant produktų.

 

„System Venbo Group“ atstovo teigimu, pagal restorano specifiką parinkti virtuvės įrengimai leidžia efektyvinti veiklą. Specialistas pastebi tendenciją, kad daugelis restoranų vadovų jau supranta jiems pritaikytos įrangos naudą, todėl į tai investuoja vis daugiau, o kai kuriems prireikia net ir išskirtinių sprendimų – tokių, kokių nepavyktų rasti net kituose restoranuose ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. 

 

3. Produktų kokybė. Restorane gaminamiems patiekalams produktų šviežumas yra pati svarbiausia taisyklė, kurios turėtų laikytis visi restoranai be išimties. „Žmogus į restoraną visų pirma ateina pavalgyti. Skonis čia yra karalius. O jis daugiausia ir priklauso nuo to, iš kokių produktų gaminama. Produktai vienareikšmiai turi būti visų pirma – švieži, antra – kokybiški,“ – sako D. Dabrovolskas.

 

Čia taip pat daug kas priklauso nuo virtuvinės įrangos: „Galvojant apie produktų šviežumą svarbiausias įrengimas – šaldytuvas, šaldiklis. Produktus galima laikyti paprasčiausiame šaldytuve, atsiranda ir tokių kavinių, kurios savo produktus laiko gėrimams skirtuose šaldytuvuose, bet tada kyla klausimas, kokia bus produktų kokybė?

 

Yra įvairiausių sprendimų, padedančių užtikrinti produktų šviežumą, kaip, pavyzdžiui, ant šaldomojo stalo išbertos ledo drožlės – jos ne tik atšaldo žuvį, bet ir ją sudrėkina, todėl produktas ilgiau išlieka šviežias, nepakeičia savo išvaizdos. Kartais, atrodo, tokios nereikšmingos detalės, bet jos reiškia labai daug“, – patirtimi dalinasi virtuvės įrangos specialistas S. Barišauskas.

 

Tai, kad verta investuoti į produktų kokybę, puikiai patvirtina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos kasmet nagrinėjama skundų statistika – Lietuvos vartotojai daugiausia priekaištų turi kavinėms, restoranams ir užkandinėms dėl patiekalų kokybės.

 

Verta pastebėti, kad vartotojų aktyvumas šiuo klausimu kasmet didėja, tad nekokybiško maisto tiekimas yra didelė rizika kiekvienam restoranui ne tik dėl mažėjančio esamų klientų skaičiaus, bet ir dėl galimos blogos reputacijos.

 

4. Tinkama lokacija. Anot J. L. Riesco, labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą naujai atsidarančiam restoranui. Išsirinkti kelias norimas vietas ir išanalizuoti, kokios kavinės ar barai jau yra kaimynystėje, kokie žmonių srautai ir ar tai tinkamos kategorijos žmonės. Taip pat nepamiršti vietos automobilių stovėjimo aikštelei.

 

Daugiausia restoranų kuriasi miesto centre, kur didžiausias žmonių srautas. Rinkodaros ekspertai sako, kad nereikia bijoti alternatyvų įsikurti ir kiek nuošaliau – ten, kur patogu atvažiuoti iš bet kurios miesto vietos, kur klientas visada ras pastatyti automobilį ar panašiai.

 

Svarbiausia klientą sužavėti patiekalų skoniu, aplinka, o tada jau ir papildomi penki kilometrai nebūtų kliūtis atkeliauti skaniai pavalgyti ir smagiai praleisti laiką. 

 

5. Reklama. Daugelis naujai atsidarančių restoranų dažnai pamiršta iš anksto informuoti visuomenę apie atidarymą. Tačiau labai svarbu ir reguliariai komunikuoti įvairiais kanalais apie tam tikras veiklas, akcijas, koncertus restorane – taip padidinamas ne tik restorano žinomumas, bet ir visuomenės susidomėjimas, be to, pritraukiami ir didesni srautai.

 

Specialistai pastebi, kad tai galima pasiekti nebūtinai brangiomis standartinėmis reklamos priemonėmis, bet ir nuoseklia, klientui draugiška komunikacija socialiniuose tinkluose.

 

Socialinių tinklų tyrimų platformos „Socialbakers“ duomenimis, įvairių Lietuvos restoranų ir kitų maitinimo įstaigų paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ turi daugiau nei 800 tūkst. sekėjų, o populiariausias iš jų – beveik 220 tūkst. Tai rodo, kad restoranai ir kavinės supranta, jog savo klientus greičiausiai pasieks šiuo kanalu.

 

„Geras restoranas neįsivaizduojamas be geros virtuvės komandos, specialiai restoranui pritaikytos kokybiškos įrangos bei produktų kokybės, Turint šiuos tris dalykus toliau turi dirbti rinkodaros specialistai,“ – pastebi virtuvės sprendimus restoranams siūlantis „System Venbo Group“ atstovas S. Barišauskas.

 

Remiantis negailestinga statistika, restoranų verslas yra antras pagal rizikingumą po aviacijos verslo, tad, nė vienas restoranas nėra garantuotas dėl savo sėkmės, bet ji visada bus tikėtina, jei restoranų kūrėjai atsižvelgs į minėtus veiksnius ir bus pasirengę įdėti pastangų bei dėmesio kiekvienam restorano elementui.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: