reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2015 03 13, 11:38
Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę? (patarimai)

Rytis Čėsna
Rytis Čėsna
Darbas, procesas, produktas, kuris teikia rinkoje konkurencinį pranašumą vis labiau saugomas įstatymų nustatyta tvarka nacionaliniu, Europos Sąjungos ar tarptautiniu mastu.

 

Kūrėjas ir užsakovas turi skirtingas teises, teisės šakos skiria atsakomybės formas intelektinės nuosavybės gynimo atvejais. Tačiau ar visi žinome, kaip galime suteikti teisinę apsaugą sukurtai mobiliajai aplikacijai ar jos sprendimui, klientų valdymo sistemai, išradimui ar prekės ženklui?

reklama

 

Kaip nustatyti teisių pažeidėją, platinimo kanalus? Kokiais būdais priversti atlyginti žalą dėl prarastos rinkos ar jos dalies, įmonės įvaizdžio ar reputacijos praradimo?

 

Kaip galima apsaugoti išradimą, prekės ženklą ar pramoninį dizainą?

 

Išskiriamos trys intelektinės nuosavybės apsaugos objektų grupės: išradimai, pramoninis dizainas ir prekių ženklai. Jų apsaugos būdai yra skirtingi. Prekės ženklui, kuriuo laikomas bet koks žymuo ar simbolis, padedantis atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito ir kurį galima pavaizduoti grafiškai, gali būti taikoma nacionalinė apsauga pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą.

 

Jeigu vystote veiklą tarptautiniu mastu, galite registruoti Bendrijos prekės ženklą – tai suteikia galimybę jį apsaugoti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Siekiant dar platesnės prekių ženklo tarptautinės apsaugos galima pasinaudoti 1996 m. įsigaliojusia Madrido tarptautinės prekių ženklų registracijos sistema, kuri dabar veikia 93 skirtingose pasaulio valstybėse.

 

Naujovės ar išradimai gali būti apsaugoti patentu, kurio savininkas turi išimtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti ar importuoti produktą arba procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio leidimo.

 

Išradimai patentuojami nacionaliniu lygiu vadovaujantis Patentų įstatymu, Europos lygiu pagal Europos patentų konvencijos reikalavimus arba tarptautiniu lygiu pagal Patentinės kooperacijos sutartį, kuri taikoma daugiau kaip 140 pasaulio valstybių.

 

Tačiau kontoros „Teisės Tarnai“ IT ir intelektinės teisės skyriaus atstovas R. Čėsna, kuris turi daugiau nei 10 metų patirtį šioje srityje įspėjo, kad ne viskas gali būti patentuojama, kaip išradimai:

 

„Naujai sukurti informacinių technologinių dalykai, pavyzdžiui, aplikacijos, įskaitant mobiliąsias, informacinės sistemos, neabejotinai yra intelektinės nuosavybės objektai. Tačiau Europoje programos negali būti patentuojamos kaip išradimai, nebent jos yra patentuotino išradimo dalis. Tarkim, sukuriamas naujas diagnostikos metodas, kurį sudaro technologinis sprendimas: techniniai įrenginiai ir valdymo programos. Tokiu atveju programa, kaip išradimo dalis, būtų patentuotina, nors atskirai ji nebūtų patento dalykas“.

 

Labai svarbi rinkodaros, reklamos priemonė, išskirianti gaminį rinkoje ir suteikianti jam esminę pridėtinę vertę, yra pramoninis dizainas. Tai – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo dalies ornamentų specifinių savybių. Norint įregistruoti pramoninį dizainą jis turi būti naujas ir turėti individualias savybes. Pramoninį dizainą galima registruoti nacionaliniu lygiu. Jis gali būti ir Bendrijų registruotu dizainu, kuriam būtų taikoma apsauga visose Europos sąjungos valstybėse narėse.

 

Kuo skiriasi teisių apsauga kūrėjo ir užsakovo atžvilgiu?

 

Autorius savo kūrinį gali atgaminti ir platinti bet kokia forma ir būdu ir gauti autoriaus atlyginimą už jo naudojimą. Šias turtines teises autorius praranda, perleisdamas jas kitiems – nuo perleidimo momento jomis naudojasi teisių perėmėjas. Suteikdamas teises vienu ar kitu būdu naudoti kūrinį autorius savo autoriaus turtinių teisių neatsisako.

 

Programos kūrėjas, sudarydamas sutartį dėl programos ar tam tikros informacinės sistemos sukūrimo, turi aiškiai apsispręsti, ar perleis savo autorines turtines teises užsakovui, ar tiesiog leis naudotis sukurta programa.

 

Pirmuoju atveju programuotojas nebegalės perleisti kitiems asmenims sukurtos programos kopijų, platinti programos ir pan., nes jo autoriaus turtinės teisės bus perleistos užsakovui.

 

Antruoju atveju užsakovui leidžiama naudotis programa tiek, kiek tai nustatyta licencinėje sutartyje, o autoriaus turtinės teisės lieka programuotojui, kuris programą gali platinti kitiems klientams, arba, jeigu licencija yra išimtinė tam tikrai valstybei ar teritorijai, platinti programą klientams kitose valstybėse.

 

Tuo tarpu užsakovas turi įvertinti, ar jis tiesiog nori naudotis sukurta programa ir jos teikiamais privalumais savo veikloje, ar norėtų toliau savarankiškai vystyti ir platinti sukurtą programą.

 

„Galbūt informacinėje sistemoje bus panaudotos užsakovo inovacijos, kurios suteikia  konkurencinį pranašumą ir neturi būti naudojamos bent jau kurį laiką užsakovo konkurentų.

 

Siekiant tiesiog naudotis pagal užsakymą sukurta programa užtektų licencinės sutarties. Jei norima toliau vystyti sukurtą inovatyvią sistemą ar riboti konkurentų galimybes pasinaudoti sukurta programa, užsakovas turėtų svarstyti išimtinės licencijos arba autorių turtinių teisių perėmimo galimybes“, – patarė R.Čėsna.

 

Visi nurodyti klausimai sprendžiami sudarant autorių teisių sutartis arba aprašomi sutartyse dėl informacinių sistemų kūrimo. Jei užsakovas nori įgyvendinti savo inovatyvią idėją ar supaprastinti (efektyvinti) technologinį procesą, ir sutartimi užsako jos įgyvendinimui suprogramuoti atitinkamą informacinę sistemą, labai svarbu iš anksto tinkamai suvokti aptarti ir įforminti šalių teises ir įsipareigojimus dėl naujai sukurtos informacinės sistemos. Tai padės ateityje išvengti nesusipratimų ir ginčų.

 

Kokios galimai pažeistų teisių gynimo priemonės naudojamos ginant intelektinę nuosavybę?

 

Pažymėtina, kad visų pirma reikėtų nuolat stebėti rinką. Atsiradus atvejams, kai konkurentai kopijuoja pvz. prekės ženklą, išradimą ir kt. nedelsiant reikėtų teikti pretenziją ir siekti ikiteismine tvarka susitarti dėl pažeidžiamų teisių nutraukimo bei žalos atlyginimo.

 

Gavus pranešimą apie konkurento ketinimą įregistruoti panašų ar analogišką prekės ženklą, galima pasinaudoti prekės ženklo registravimo užprotestavimo teise. Egzistuoja ir kiti civiliniai teisių gynimo būdai: įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus, atlyginti patirtą realią žalą (įskaitant ir negautas pajamas), teisių pripažinimą ir kt. Be šių teisių gynimo būdų taikomos ir muitinės apsaugos priemonės bei administracinė atsakomybė.

 

Dar daugiau, „Teisės Tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus atstovė Rasa Vaičekauskytė teigė, kad už pramoninės intelektinės nuosavybės „vagystę“ gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Konstitucijos pamatinės nuostatos sako, kad nuosavybė yra neliečiama.

 

Tačiau ne kiekvienam žinoma, kad intelektinė nuosavybė lygiai taip pat saugoma ir baudžiamosios teisės normomis.  Ji saugoma lygiai taip pat, kaip ir bet kuri kita nuosavybė tik taikoma skirtinga teisinė apsauga bei sankcijos, tik šiuo atveju veika įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse kitais žodžiais – pasisavinimas, atgaminimas, kopijavimas, klastojimas, piratavimas ir pan.

 

Dažnai praktikoje pastebimas nebaudžiamumo pojūtis, pavyzdžiui, nuplagijavęs kūrinį ar mobiliosios aplikacijos sprendimą nenaudėlis tikisi blogiausiu atveju gauti tik ieškinį dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, bet nė nenutuokia, kad jam gali būti skiriama ir bausmė“, – įspėjo teisininkė.

 

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti kontoros „Teisės tarnai“ komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į „Teisės tarnai“ .

 

 

 

 

 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.


Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama