Rasa Vaičekauskytė, „Teisės Tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus atstovė   
2015 03 13, 15:31
Ką reikia žinoti, jei prieš Jus yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?

Rasa Vaičekauskytė
Rasa Vaičekauskytė
Neretai apie ikiteisminio pradėjimo faktą sužinome paskambinus tyrėjai, gavus šaukimą į apklausą registruotu laišku, faksu, elektroniniu paštu.

 

Esminis skirtumas tarp informavimo apie pradėtą baudžiamojo proceso faktą – panaudojus kai kurias išvardintas priemones, įtariamojo atžvilgiu negalima taikyti procesinių prievartos priemonių (pvz. atvesdinimą).

reklama

 

Vienas iš esminių momentų yra žinojimas kokiu ikiteisminio tyrimo dalyvio statusu esate kviečiamas į apklausą: įtariamojo ar specialaus liudytojo? O gal statusas net neįvardijamas Jūsų šaukime?

 

Atsižvelgiat į tai, kad įtariamojo statusas reiškia, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, todėl jei esate šaukiamas į apklausą kaip įtariamasis, prisiminkite, kad  šis statusas yra tik laikinas ir jeigu per daug pasitikėsite savo žiniomis, neilgai trukus galite tapti kaltinamuoju, o galiausiai ir nuteistuoju.

 

Todėl būtina, prieš vykstant į apklausą, apgalvoti dėl kokios nusikalstamos veikos padarymo galite būti šaukiamas į apklausą. Neretai pasitaiko atvejų, kai įtariamieji vyksta į apklausas tikėdamiesi tiesiog pasikalbėti su tyrėja ir pasiaiškinti aplinkybes. Iš esmės tai yra itin klaidinga nuomonė, nes visi Jūsų „pasikalbėjimai“ bus fiksuojami apklausos protokole, kuriame atsispindės pirmieji Jūsų parodymai, kuriuos vėliau keičiant į kitus, kad ir viso ikiteisminio tyrimo metu, net ir nepadarę nusikalstamos veikos sukelsite pagrįstas abejones netikėti Jūsų žodžiais.

 

Kokias teises turi įtariamasis apklausos metu?

 

Nepamirškite, kad Jūs privalote padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atskleisti nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamojo proceso paskirtis ir pareiga greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes baudžiamojoje byloje priklauso ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o Jums šiuo atveju galioja labai daug principų, garantuojančių  ne tik teisę į gynybą, bet ir tokie esminiai baudžiamojo proceso principai kaip: nekaltumo prezumpcija, kaltintojo įrodinėjimo našta (pareiga), procesinių prievartos priemonių proporcingumas, išsamumas ir objektyvumas ir  kt.

 

Tačiau verta pažymėti, kad vienas esminių principų – teisingumą vykdo tik teismas, galioja ir ikiteisminio tyrimo metu tais atvejais, kai jaučiate, jog nesant gynėjo, Jums daromas spaudimas, reikalaujama prisipažinimo, provokacijos, užduodami menamieji klausimai apklausos metu, jaučiate tyrėjo ar prokuroro šališkumą raginant nedelsti ir operatyviai atsakyti į klausimus, kuriuos Jūs negalite atsakyti iš esmės, tačiau apklausos protokole fiksuojamus kaip atsakytus ir interpretuojamus tyrėjo žodžiais.

 

Tokiais atvejais, Jūs turite teisę stabdyti apklausą ir prašyti kviesti gynėją.

 

Kodėl šaukime pamačius įrašą „specialusis liudytojas“ verta sunerimti?

 

Akcentuotina, kad specialusis liudytojas ir liudytojas yra visiškai skirtingos baudžiamojo proceso dalyvių sąvokos. Neaiškinant teorinio specialaus liudytojo statuso apibrėžimo, praktikoje šis statusas vadinamas „vienas žingsnis iki įtariamojo“. Ką tai reiškia? Specialaus liudytojo statusas yra itin patogus prokurorui, kuris jį ir suteikia. Kodėl?

 

Neturint baudžiamojoje byloje pakankamai duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, tačiau „nujaučiant“, kad jam suteikiant šį statusą ir apklausus kaip liudytoją bus sužinotos aplinkybės, kurios ir leis suteikti įtariamojo statusą, tokia teise ir pasinaudojant BPK 80 str.1 p. pagrindu būsite kviečiamas į apklausą.

 

Dar daugiau, praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai tyrėjai nenurodo specialaus liudytojo statuso šaukime arba dar daugiau nurodo „Jūs esate kviečiamas į apklausą apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką apklausiant liudytoju“.

 

Ši formuluotė itin dažnai praktikoje suklaidina net ir įmonių atstovus, kurie kviečiami į apklausas. Verta pažymėti, kad „specialaus liudytojo“ statusas Jums suteikia ir specialių teisių: draudimą duoti parodymus prieš save, Jūs privalote duoti atskirą sutikimą prieš apklausiant minėtu statusu, teisę turėti atstovą ir be abejo, teisę būti pripažintam įtariamuoju.

 

Paradoksalu, tačiau įtariamojo statusas Jums suteiks daugiau teisių nei nebauginantis statusas „specialusis liudytojas“ (pvz. teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kt.).

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, priminkite, kad gavus šaukimą į apklausą, racionaliai įvertinkite būtinumą kviestis gynėją, kuris specializuojasi baudžiamojoje teisėje ir procese, juo gali būti advokatas arba advokato padėjėjas, susiradę atstovą papasakokite visas aplinkybes, pateikite visus Jūsų žinioje esančius dokumentus ir į apklausą eikite pasirengęs.

 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad baudžiamoji byla bus persiųsta į teismą. Lietuvos Respublikoje teismas, ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas sprendžia ar Jūs esate kaltas, tik teismas sprendžia, ar kaltinamasis  yra padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu.

 

Šie patarimai yra tik bendro pobūdžio. Dėl individualios konsultacijos interesantus prašome kreiptis į kontorą „Teisės Tarnai“ adresu S. Žukausko g. 25, Vilnius arba tel. +370 520 32840, el.p.: This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: