TOP promo
 

reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2020 01 24, 11:48
Iš 2019-tųjų – į 2020-tuosius: urbanistinės Kauno vystymosi tendencijos

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Sumuojant praėjusių ir ateinančių metų Kauno nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir urbanistinius miesto pokyčius, pirmiausia į akis krinta užbaigiamų projektų gausa.

 

Pasak VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiojo projektų vadovo Andriaus Veršinsko, tikėtina, kad 2020-tuosius galėsime vadinti virsmo metais: „Iš vienos pusės, baigiami didesni projektai, kurių atidarymo laukta pastaruosius kelerius metus; iš kitos pusės, duodamas tiesioginis arba netiesioginis startas stambesniems projektams, kurie pretenduoja tapti vienais ryškiausių per ateinančius penketą ar daugiau metų“.

 

Jam pritaria ir Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo narė Živilė Šimkutė, minėdama atidarytus parkus (Draugystės, Dainavos, Kalniečių ir kt.), užbaigiamas Laisvės alėjos, Vienybės aikštės rekonstrukcijas, vykstančius Soboro atnaujinimo darbus.

reklama

 

„Sakyčiau, kad pernai metus galime vadinti projektų užbaigimo laikotarpiu, dar kartą parodžiusiu, kad miesto investicija į viešąją infrastruktūrą skatina privačius NT projektus. Tai, pavyzdžiui, puikiai įrodo Savanorių prospekte vykstančios konversijos, ypač aplink parkus, liudijančios, kad apgalvotos viešųjų erdvių rekonstrukcijos duoda impulsą aplinkinėms teritorijoms, o infrastruktūros tvarkymas, ypač želdynų – kelia pridėtinę aplinkinio NT vertę.

 

Žinoma, akivaizdus ir Naujamiesčio gražėjimas – vis daugiau pastatų tvarkosi fasadus, rekonstruojasi tiek pasinaudodami Paveldotvarkos programa, tiek savo lėšomis. Kuo daugiau miestas investuoja į gražėjančią aplinką – šaligatvius, medžius, takų pritaikymą šeimoms ir pan., tuo daugiau grąžos gauna pritraukdamas naujus projektus ir gyventojus.“

 

Veržli biurų rinka

 

Kompanijos „NewSec“ analitikai nurodo, kad intensyvi modernių biurų plėtra Kaune suteikia verslui iki tol neregėtas lanksčias pasirinkimo galimybes: 2019-2020 m. miesto biurų rinka pasipildys įspūdingu ~83 000 kv. m. modernių nuomojamų patalpų plotu, išaugdama iki daugiau nei 230 tūkst. kv. m.

 

Šiemet bus atidaryti dar bent keli didesni verslo centrai, administraciniai pastatai: „Magnum“, „BLC2“, „Sqveras“, du biurai Brastos gatvėje, vykdoma stambi „Workland Group“ bendradarbystės erdvės konversija Laisvės alėjoje (buvusiame SEB banko pastate) ir kiti.

Peržvelgiant biurų rinkos formavimosi kryptis Kaune, pastebimos trys strateginės vietos: Naujamiestis, Savanorių prospektas ir, gan netikėtai, bet labai natūraliai ir kompleksiškai – Jonavos gatvė.

 

Naujamiestis – neginčijamas administracinis miesto centras ir plėtros lyderis: tai matyti ne tik vienas po kito dygstančiais didžiaisiais biurų pastatais Karaliaus Mindaugo prospekte, bet ir pastebimoje vidinėje plėtroje, gausiomis rekonstrukcijomis.

 

Savanorių prospekte, šiaurės rytinėje dalyje, didėja biuro patalpų klasteris. Šios miesto dalies patrauklumą lemia puiki susisiekimo situacija ir didelė komercinių erdvių koncentracija. Prisideda ir atlikta Savanorių prospekto rekonstrukcija, įrengti dviračių takai, sutvarkyti šaligatviai, pradėta kontroliuoti chaotiška automobilių parkavimo situacija.

 

 „Daug kalbėta ir tebekalbama apie kėlimąsi į kitą Nemuno krantą, Žemąją Fredą: ten išties vyksta projektavimo darbai, bet iki naujų objektų atidarymo dar teks luktelėti. Tuo tarpu daugiausiai naujų nuosekliai įgyvendinamų projektų matome Jonavos gatvėje, greta Kauno pilies žiedo.

 

Pati Jonavos gatvė tampa atradimu urbanistinių miesto gairių planuotojams ir dažosi visai kitomis spalvomis, vykdant nuoseklius ir darnius pokyčius: tarkime, kad ir „Lidl“ parduotuvė – įprastai visiškai standartinis objektas, statomas visoje Lietuvoje vienodas, bet atidarytoji prie Kauno pilies žiedo jau yra kiek kitokia, pakeista reaguojant į aplinką, priimant jautresnius architektūrinius sprendimus,“ – sako Ž. Šimkutė.

 

Laukiama stambių projektų starto

 

Daugumoje NT sektoriaus krypčių ne tik užbaigiami, bet ir planuojami nauji ryškūs projektai: rangos darbų konkursas paskelbtas Mokslo salos statybai, analogiškas konkursas bus paskelbtas pėsčiųjų-dviračių tilto statybai iš Senamiesčio į Nemuno salą, žvelgiant į dar tolimesnę salos perspektyvą, tikimasi Žalgirio arenos baseino bei SPA zonos projekto.

 

„Iš šių projektų neabejotinai didžiausios reikšmės turės Mokslo sala – tikėtina, savo įtaka miestui beveik prilygsianti Žalgirio arenai,“ – mano A. Veršinskas.

 

Apgyvendinimo paslaugų segmente šiemet duris atvers pirmasis naujų viešbučių plėtros ir bendrai sektoriaus atgimimo pranašas – „Moxy“ viešbutis. Pasak A. Veršinsko, šie metai turėtų atnešti ir daugiau gerų naujienų: kai kurie ilgai erzinę vaiduokliai miesto centre turėtų sulaukti savo jei ir ne faktinės pabaigos, tai bent pabaigos pradžios.

 

Tarp didžiulį proveržio potencialą turinčių rajonų pašnekovas mini ir Aleksotą: „Tam įtakos turi arti esantis centras, nemažos erdvinės galimybės vystytis, nebloga infrastruktūra, o netrukus pajusime ir Aleksoto inovacijų parko poveikį, kai šis per ateinantį dešimtmetį įsivažiuos ir pradės pilnai funkcionuoti“.

 

Didesnieji gyvenamųjų būstų projektai pasižymi natūralia tąsa: pavyzdžiui, antrąjį etapą užbaigiantys ir į trečiąjį besidairantys „Parko namai“ arba naują etapą „Piliamiestyje“ pradedantys kvartalo vystytojai – „YIT Lietuva“, tuo pačiu gretimame sklype jau planuojantys naują „Keturių upių“ projektą.

 

Tarp minėtinų sėkmingų gyvenamojo būsto projektų – Dainavos mikrorajone pastatyti „Klevų namai“, parodę, kad rinkoje yra nemažas potencialas ir poreikis naujam, kokybiškam būstui už prieinamą kainą būtent pačiame mieste, o ne tik sparčiai kotedžų plantacijomis virstančiuose laukuose už jo.

 

Daug žada verslininkų suplanuotas projektas, kuris galėtų tapti vienu ryškiausių ateinančio dešimtmečio projektų Kaune ir inspiruoti esminius urbanistinius pokyčius.

 

„Kalbame apie „Urban Inventors“ planuojamą bei pradedamą vystyti projektą kitoje salos pusėje, prie Nemuno, tarp būsimų Čiurlionio koncertų rūmų ir „Kauno grūdų teritorijos“. Pirmajam etapui planuojami 5 daugiabučiai su 145 butais ir 10 tūkst. kv. m biurų pastatas.

 

Projektas labai svarbus, nes pradėtų realiai įgyvendinti ilgai ir ne kartą braižytas šios miesto dalies urbanistinės plėtros vizijas. Tuo pačiu jis turi potencialo tapti išskirtiniu net viso regiono mastu – turėtume naują urbanistinę ir kartu architektūrinę kokybę šalia upės, su vaizdu į miesto centrą.

 

Sakyčiau, kad atsiradus pėsčiųjų tiltui į salą, būtų praktiškai įgyvendinta sena, nuo tarpukario ateinanti Kauno vizionierių svajonė: miesto centras persikeltų/prasitęstų į kitą Nemuno pusę, taip „įmiestindamas“ upę. Jei plėtosis sėkmingai, naujasis kvartalas pretenduoja būti ne tik labai svarbiu postūmiu miestui, bet, kartu su kaimyniniais projektais Nemuno saloje, tapti ateinančio dešimtmečio urbanistiniu Kauno veidu“, – mintimis dalijasi A. Veršinskas.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

K2 zodz grand

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama